Antikinio kompiuterio paslaptis (Video)

Mokslininkų tarpe tyrinėjant senovės civilizacijas pasitaiko radinių kurie priverčia išsižioti ir gūžčioti pečiais. Kai kurie mokslininkai ilgam netenka žado. Prie tokių įvykių reikia priskirti 1900 metais prie Antikiferos salos Egėjo jūroje graikų nardytojo aptiktąjį artefaktą. Rinkdamas dugne moliuskus, jis prie 87 m. pr. Kr. nuskendusio laivo likučių rado nesuprantamos paskirties metalo rezginį. Ir tyrėjams buvo neaiški iš bronzos pagaminto įvairių dydžių dantračių ir jų jungčių mechanizmo paskirtis (paranormal.lt).

Tik 1958 metais prof. dr. Derekas Solara Praisas, ilgai tyręs tą mechanizmą, netekęs amo pripažino, jog tai panaši sensacija, kaip ir reaktyvinio lėktuvėlio modelis, aptiktas tarp faraono Tutanchamono įkapių. Šis prietaisas su labai sudėtingu dantytų ratukų rinkiniu ir jų jungtimis pasirodo esąs šiuolaikinio kompiuterio prototipas. Pagal buvusį prie šio mechanizmo medinio rėmo likutį jis pagamintas prieš 2000 metų.

Laikrodininkui Dž. Glivui pagaminus tos mašinėlės kopiją paaiškėjo, jog ji galėjo tilpti nedidelėje 31,5x19x10 cm medinėje dėžutėje. 2002 metų tyrimų duomenimis, tas mechanizmas modeliuoja Žemės, Saulės, Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio ir Saturno judėjimą, o 2005 metais tam tikrais rentgeno metodais ant dantračių ir dantratėlių buvo aptikta apie 2000 graikiškų simbolių. Sukomplektuotas mechanizmas vykdė sumavimo, minusavimo, dalybos veiksmus bei tarnavo kaip 365 dienų astronominis kalendorius, kas ketveri metai darydamas vienos paros pataisą.

Jeilio universiteto prof. dr. D. S. Praisas 1959 metais Scientific American žurnale rašė: „Darosi klaiku, kai sužinai, jog kaip tik prieš savo didingos civilizacijos žlugimą senovės graikai mokslo ir technikos lygiu buvo priartėję prie mūsų laikų minties.“