Vokiečių diversantas išnėrė iš praeities

Visa informacija apie šį nepaprastą įvykį, 1989 metais nutikusį Sevastopolio prekybiniame uoste, iki šiol yra įslaptinta ir neviešinama. ir tik vienam ukrainiečių ufologui laimingo atsitiktinumo dėka pavyko pakelti skraistę nuo kruopščiai nuo visuomenės slepiamos paslapties (paranormal.lt).

Viskas prasidėjo vieną 1989 metų birželio dieną. Apsaugos laive budėjęs jūreivis pastebėjo, jog už kelių metrų nuo laivo borto į vandens paviršių ėmė kilti burbulai. Budintysis apie šį įvykį nedelsdamas pranešė kapitonui. Šis įsakė nuleisti iš laivo valtį ir ištirti keistąją vietą. Juk šiaip ar taip, keistasis burbuliavimas vyko visiškai šalia karinio laivo!

Jūreiviai valtimi nespėjo priplaukti prie įtartinos vietos, kai netikėtai į paviršių iškilo naras. Laive buvęs ir viską stebėjęs kapitonas įsakė jį pristatyti į laivą.

Kai nuo naro buvo nuimti balionai su deguonimi ir veidą dengianti kaukė, šis iš pradžių nusišypsojo, tarsi rengdamasis kažką pasakyti, tačiau netrukus jo veidą iškreipė siaubo grimasa, jis ėmė mykti, tarsi nuo stipraus dantų skausmo, pakėlė rankas virš galvos ir beviltiškai ištarė: „Hitler kaput!“ Pasirodo, naras buvo vokietis, ir, kas visiškai neįtikėtina, fašistas!

Kaip pasakojo „iš praeities išnėręs“ vokiečių diversantas, jis, kapralas Erchardas Zimelmanas, savo vadovybės įsakymu 1943 metų birželio 15 dieną kartu su kitais nariais Sevastopolio įlankos dugne išdėliojo minas. Viskas vyko pagal planą, kol jis neiškilo į paviršių ir neatsidūrė akis į akį su rusų jūreiviais!

Apsaugos laivo kapitonas, išgirdęs tokį pasakojimą, tris kartus per vertėją tikslino minavimo datą, tačiau visus tris kartus gavo tą patį atsakymą - 1943 metų birželio mėnuo!

Kažkoks iš beprotnamio pabėgęs pacientas? Iš užsienio atsiųstas provokatorius? Karinio laivo kapitonas paprasčiausiai negalėjo patikėti tuo, kad galima taip paprastai iš praeities patekti į ateitį! Juo labiau, kad vokietis su savimi neturėjo jokios „laiko mašinos“.

Kapitono svarstymus nutraukė atvykę iškviesti jūrų kontržvalgybos karininkai. Jie išsigabeno narą su savimi, o kapitoną kitą dieną iškvietė į štabą ir įsakė visiems laikams užmiršti prieš dieną įvykusį incidentą, tarsi jo niekada nebuvo. Priešingu atveju buvo pagrasinta atimti laipsnį ir atiduoti kariniam tribunolui! Tą patį vakarą į štabą buvo iškviestas jūreivis, kuris laivo kapitonui vertė vokiečio žodžius. Atgal į laivą jūreivis negrįžo. Apie jo tolimesnį likimą, kaip ir apie vokiečių naro, kapitonas nieko nežino.

Dabartiniu metu buvęs kapitonas yra garbaus amžiaus pensininkas. Jam nebegresia joks laipsnio atėmimas, todėl jis nusprendė savo prisiminimais pasidalinti su žmonėmis, tiriančius anomalius reiškinius ir nepaaiškinamus įvykius.

Ko gero, šios beveik prieš 30 metų įvykusios istorijos tęsinys egzistuoja. Gal kada nors specialiosios tarnybos išslaptins archyvuose esančią medžiagą ir mes sužinosime, kaip viskas iš tikrųjų buvo.