„Žvaigždžių berniuko“ kaukolė

XX a. trečiajame dešimtmetyje į Čiuaua miesto apylinkes vakarinių Siera Madrės kalnų priekalnėse Meksikoje iš JAV su tėvais atvyko penkiolikmetė paauglė aplankyti giminių. Ji buvo įspėta neiti į kalnų atšlaitėse esančius urvus ir apleistas šachtas, nes ten esanti piktųjų dvasių buveinė.

Bet paauglei pasidarė smalsu ir ji ne karią landžiojo po draudžiamas vietas. Kartą vienoje apleistoje nuožulnioje šachtoje pastebėjo iš žemės kyšančius mažos rankos kaulus. Pakapstė aplink ir greta aptiko suaugusio žmogaus griaučius. Paauglės būta drąsios. Ją nustebino vaiko griaučių nenatūraliai išpūsta kaukolė. Tas kaukoles paauglė parsinešė pas giminaičius, slėpdama nuo tėvų, parsivežė į JAV ir laikė kaip relikvijas. Prieš mirtį jas perdavė artimam draugui ir paprašė jas ištirti. Pastarasis dėžę su kaukolėmis padėjo garaže, kur jos išgulėjo kelerius metus. Kartą per pokalbį su draugais biologais, besidominčiais netradicine informacija, jam pavyko tą dėžę įsiūlyti.

Biologai ėmė ieškoti, kam patikėti dėžės turinio tyrimą. Jie prisiminė 1997 metais JAV „Adamu Press“ leidyklos išleistą knygą „Visos jūsų žinios – neteisingos. Pirmoji knyga: žmogaus kilmė“ ir jos autorių, žinomą rašytoją ir sniego žmogaus tyrinėtoją Loidą Pajų.

1999 metais Loidui Pajui paskambino nepažįstami žmonės ir pasiūlė kai ką apžiūrėti. Rašytojas sutiko. Pamatęs abi kaukoles rašė: „…Viena buvo tikrai žmogaus, o kita… Dieve išmintingasis! Aš žiūrėjau į ją išpūtęs akis ir mane suėmė stiprus jaudulys. Antroji kaukolė buvo nedidelė, keistos formos, su neįprastomis akiduobėmis. Aš laikiau ją rankose, žiūrėjau į tas akiduobes ir jaučiau, jog prisiliečiau prie kažko mums svetimo…“

Rašytojo pastangomis kaukolę tirti ėmėsi anatomai, antropologai, paleontologai. Ji buvo pavadinta „žvaigždžių berniuku“. Tyrimų rezultatai netikėti, tad yra prasmės juos pateikti plačiau.

Žvaigždžių berniuko kaukolė

Ta kaukolė yra maždaug penkiamečio, o akiduobių dydis ir išdėstymas – tikrai ne genetinė anomalija ar, paprasčiau kalbant, išsigimimas. Kaukolės angų struktūra rodo, jog galėjo būti trys kaktos smegenų dalys, o ne dvi, kaip įprasta žmogui. Smegenėlių greičiausiai nebuvo. Žmogui be jų gyventi būtų neįmanoma. Vaiko smegenų tūris buvo 1600 kub. cm, kai suaugusio žmogaus jos turi tik apie 1400 kub. cm. Kaukolės savininkas turėjo būti keliomis pakopomis labiau išsivystęs už dabartinį žmogų. 2000 metais atlikta kaukolės anglies radiologinė analizė jos amžių įvertino daugiau kaip 900 metų.

L. Pajus buvo nuvykęs į Čiuahua miesto apylinkes ir domėjosi senomis legendomis. Vietos gyventojai pasakoja, esą jų protėviai dažnai bendravo su ateiviais. Nusileidę iš dangaus „dievai“ turėdavo intymių santykių su vietos moterimis, o paaugusius vaikus, po 5-7 metų, pasiimdavo. Kadangi didžioji kaukolė buvo moters, gal ji norėjo pasislėpti šachtoje su vaiku. Kaukolės nuotrauka buvo skelbta spaudoje.

BOLD laboratorijoje (Kanada, Vankuverio m.) atlikus genetinius tyrimus,- paaiškėjo, jog moteris ir vaikas nebuvo giminės. Tiesiog jų griaučiai atrasti greta. Rastos vaiko kaukolės kaulų storis 2-3 kartus plonesnis nei žmogaus, bet tie kaulai kur kas stipresni ir panašūs į dantų emalę. Tiriant juos per mikroskopą paaiškėjo, kad kaulas turi audinių, kurie susipynę tartum armatūra betone ir sustiprina jo struktūrą. To nėra žmogaus kaukolėje. Be to, 2004 metais dr. Tedas Robinsonas tyrimais patvirtino, jog berniuko kaukolės morfologija nėra kokios nors žinomos ligos rezultatas.

Nustebino ir 2003 metais atlikti branduoliniai ir mitochondriniai DNR tyrimai. Vaiko motina buvo tipiška indėnė, o tėvas – ne visai žmogus arba visai ne žmogus. 2010 metais pakartoti kaukolės tyrimai su naujausia įranga patvirtino, jog „žvaigždžių berniuko“ genomas Žemėje analogo neturi. Todėl peršasi mintis, kad berniuko tėvas turėjo būti ateivis.