Mokslininkai aptiko erdvės ir laiko kristalus

Erdvės ir laiko kristalai yra kažkas iš mokslinės fantazijos srities, tačiau jie yra realus dalykas. Kaip parodė Jeilio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, erdvės ir laiko kristalai gali mus supti, būdami įkalinti visiškai įprastuose kasdien naudojamuose daiktuose.

Šių tyrimų metu mokslininkams pavyko - patiems sau netikėtai - aptikti aiškius erdvės ir laiko kristalų pėdsakus visiškai įprastos medžiagos kristale. Ši medžiaga įeina beveik į kiekvieno „Jaunojo chemiko“ rinkinį (paranormal.lt).

Paprastų kristalų struktūra sudaryta iš pakaitomis trimatėje erdvėje išsidėsčiusių kubo, šešiakampio ir kitokių formų dalelių, kurios sudaro kristalo tinklelį. Tačiau 2012 metais fizikas, Nobelio premijos laureatas Frankas Vilčekas (Frank Wilczek) iš Masačiusetso technologijos instituto pasiūlė koncepciją, teigiančią, kad gali egzistuoti kristalai, kurių struktūros elementai pasikartoja ne tik erdvėje, bet ir laike. Tai reiškia, kad šių kristalų struktūra ar kiti jų parametrai, pavyzdžiui, atomų sukimosi kryptis, cikliškai kinta griežtai nustatytu dažniu.

Erdvės ir laiko kristalų egzistavimas buvo patvirtintas 2016 metais, kai grupei tyrinėtojų iš Kalifornijos universiteto Berklyje pavyko pirmą kartą sukurti tokį kristalą laboratorijoje.

Tai įkvėpė mokslininkus iš Jeilio universiteto pradėti ieškoti panašių kristalų pėdsakų kitų tvirtų objektų viduje. Pirmasis toks pėdsakas buvo aptiktas monoamonio fosfato kristaluose. Ši medžiaga pasižymi tuo, kad labai gerai kristalizuojasi, todėl labai dažnai naudojama, siekiant praktiškai parodyti kristalų augimą. Erdvės ir laiko kristalų pėdsakų paieškai mokslininkai panaudojo įprastinį magnetinio branduolinio rezonanso įrenginį.

„Mūsų atliekami tiriamų kristalų parametrų tyrimai iš pat pradžių ėmė atrodyti įtartinai“, - pasakoja Šonas Baretas (Sean Barrett), šio projekto mokslinis vadovas. - Diskretinių laiko kristalų (discrete time crystal, DTC) pėdsakai buvo aptikti įvairiuose daiktuose, netgi vaikiškuose rinkiniuose kristalų auginimui“.

Mokslininkai, aptikę erdvės ir laiko kristalą, su juo atliko keletą eksperimentų ir patikrino keletą hipotezių apie šio reiškinio kvantinę prigimtį. Šis keistas radinys kelia dar daugiau klausimų nei pateikia atsakymų, ypač įvertinant tai, kad Berklio universitete mokslininkai erdvės ir laiko kristalus sukūrė gana ypatingose sąlygose.

Tačiau pagrindinis klausima yra šis: kaip tokie kristalai gali susiformuoti natūraliu būdu?