Moteris aptiko dar nežinoma pasaulyje slaptą tamplierių tunelį

Viduramžiais kryžininkai Europoje paliko nemažai savo pėdsakų statydami pilis ir tvirtoves, kurios atlaikė daugybę karų ir apgulčių. Kai kurios iš šių pilių stovi ir šiandien, o keletas iš jų iki šiol yra naudojamos. Štai, pavyzdžiui, Krak de Ševaljė – turbūt geriausiai kryžininkų architektūrą atspindinti pilis, Sirijos pilietinio karo pradžioje (maždaug 2011 m.) net gi buvo okupuota ir paversta karine baze.

Nors apie daugelį šių kryžininkų paliktų struktūrų jau žinome – neaišku kiek paslapčių jos vis dar slepia. Štai XX a. pabaigoje Levanto regione kryžininkų paliktos struktūros vis dar buvo atrandamos, o įspūdingiausias iš jų visų buvo 350 metrų „tamplierių tunelis“, kuris buvo atrastas po moderniuoju Ako miestu. Tokie atradimai ne tik yra įspūdingi, bet atskleidžia ir daug informacijos apie šią viduramžių epochą.

Tamplieriai buvo sukarinta religinė organizaciją, įkurta tam, kad apsaugotų reguliariai iš Vakarų Europos į Šventąją žemę keliaujančius piligrimus. Pasak istoriko Dano Jones, tamplieriai tokį vardą gavo dėl to, kad jų pagrindinė būstinė stovėjo prie Jeruzalės šventyklos, o XII-XIII a. jie vaidino svarbų vaidmenį ir užtikrinant kryžininkų valstybių politinę bei karinę sėkmę Levanto regione.

1187 m. Jeruzalės miestas atiteko musulmonams po to kai Ajubidų dinastijos lyderis Salahas ad-Dinas (dar kitaip žinomas kaip Saladinas) laimėjo Hatino mūšį. Po šio įvykio, kryžininkai prarado savo kapitalą, o vėliau pradėjo tai, ką šiandien vadiname Trečiuoju kryžiaus žygiu.

Pasak D. Jones, po šio įvykio daug didelių kariuomenių pajudėjo iš Anglijos ir Prancūzijos su viltimi atgauti Jeruzalę. Žinoma, Jeruzalės atgavimas taip ir liko tik viltimi, nes šioms kariuomenėms pavyko atgauti tik svarbiausią Ako miesto dalį.

Po ilgos apgulties, kuriai vadovavo Jeruzalės karalius Guy de Lusignanas, Ako mieste apsigyvenę musulmonai pasidavė ir miestas tapo naująja kryžininkų valstybės sostine.

Bijodami dar vieno Saladino puolimo, tamplieriai nusprendė Aką paversti nesugriaunama tvirtove. Nors aplink gyvenvietę jau stovėjo aukštos sienos ir driekėsi jūra – jie ėmė įrenginėti papildomą, tariamai neperžengiamą, gynybą.

Istorikas teigia, kad Akas tuo metu buvo itin svarbus Viduržiemio jūros uostas ir jį valdyti buvo svarbu tiems, kurie norėjo kontroliuoti likusį regioną. Tai reiškė, kad uostas nuolatos buvo pavojuje – nesvarbu ar dėl priešų, esančių už sienų, ar dėl konfliktų, kurie gali kilti miesto viduje.

Tai paaiškina ir tamplierių sprendimą po žeme įrengti slaptą požeminį tunelį, kuris driekėsi nuo tamplierių tvirtovės iki uosto. Jis užtikrino greitą ir lengvą pabėgimą karo atveju, o taip pat buvo naudingas apgulties metu, nes per tunelį buvo galima gauti maisto atsargų.

1291 m. Aką užpuolė ir užėmė mameliukai, kuriems vadovavo sultanas Al-Ashrafas Khalilas. Jis įsakė miestą sugriauti, kad krikščionys daugiau negalėtų jo perimti, o dėl to šis, kažkada svarbus uostas, tapo visiškai nereikšmingu.

1994 m. šį tunelį atrado moteris, gyvenanti moderniame Ako mieste. Nuėjusi pas vietinį santechniką ji siekė išsiaiškinti kodėl nuotekos jos namuose yra užsikimšusios, na o atsakymas į šį klausimą tikrai turėjo nustebinti. Tiesiai po jos namu driekėsi viduramžių laikų tunelis.

Tolimesni kasinėjimai parodė, kad tunelis buvo pastatytas kryžininkų ir buvo skirtas slapta keliauti nuo tamplierių tvirtovės iki Ako uosto. Tai labai svarbus ir retas atradimas, kuris leidžia suprasti daugiau apie kryžininkų arhcitektūrą Ake, nes likę pastatai buvo sugriauti per mameliukų invaziją.

Šiandien šį tunelį aplankyti galite ir patys. Jis buvo pilnai rekonstruotas, išvalytas ir nusausintas. Nors tamplierių tvirtovės jau senai nėra – šiandien vis tiek galima pasivaikščioti tomis vietomis, kuriomis kažkada vaikščiojo kryžininkų riteriai.

Parengta pagal „The Vintage News“