Neabejotinai Kažkas Skrenda Į Žemę!

Astronomy.com: kaip pavyko išsiaiškinti žurnalui The Astronomy – paskutinėmis savaitėmis dėl pandemijos COVID-19 buvo uždaryta daugiau nei 100 didžiausių Žemėje teleskopų. Tai, kas prasidėjo nuo keletas pranešimų apie uždarymą vasario ir kovo pradžioje, dabar tapo beveik visiškas astronominis nutraukimas. Ir vargu ar uždarymas greitu laiku baigsis.

Observatorijos direktoriai sako, kad jie gali būti autonominiame režime nuo trijų iki šešių mėnesių ar net ilgiau. Daugeliu atveju atstatyti darbams reikės sukurti naujus darbo būdus, pandemijos metu. Tai gali būti neįmanoma, kai kuriems prietaisams, kuriems aptarnauti ir valdyti reikia technikų komandų. Todėl tikimasi, kad nauji astronominiai atradimai bus atidėti.

„Jei visi pasaulyje nustos stebėti, turėsime duomenų spragą, kurios mes negalėsime užpildyti ar kaip nors ištaisyti“, - sako astronomas Steven Janowiecki iš Teksaso Makdonaldo observatorijos. „Tai bus laikotarpis, aki mes, astronomijos bendruomenė, neturėsime duomenų apie tai, kas nutiko“.

Ir vis dėlto šie trumpalaikiai nuostoliai nėra pagrindinis astronomų rūpestis. Jie yra įpratę prarasti teleskopą dėl blogo oro, ir jie, kaip ir visi kiti, yra susirūpinę dėl koronavirumo pavojaus savo artimiesiems. Tačiau viskas, ką šiuo metu gali padaryti dauguma astronomų, yra sėdėti namuose ir laukti, kol audra nurims.

„Jeigu dabar atsirastu pirma ryškiausia supernova per šimtus metų, tai būtų baisu“, - sako astronomas John Mulchaey, Carnegie observatorijos direktorius. „Tačiau išskyrus tikrai retiems tokiems įvykiams, dauguma mokslo darbų bus padaryta kitais metais. Visatai yra 13,7 milijardo metų. Mes galime plaukti kelis mėnesius.

Jeigu atsižvelgiant į ilgalaikį pandemijos poveikį astronomijai, perspektyvos tampa daug tamsesnės. Ekspertai jau nerimauja, kad besitęsianti žala pasaulio ekonomikai gali sužlugdyti dešimtmečio planams, astronominiams tyrimams.

„Taip, per maždaug šešis mėnesius duomenys bus prarasti, tačiau ilgainiui ekonominis poveikis gali būti didesnis“, - sako Nacionalinės radijo astronomijos observatorijos direktorius Tony Beasley. „Pastatyti naujus teleskopus bus sunku, nes milijonai žmonių praras darbą. Aš įtariu, kad didžiausią įtaką turės finansinė branduolinė žiema, kurią mes išgyvensime“.

Asmeninis komentaras ir analitinis požiūris: techniškai šią pateiktą straipsnį butų galima perpasakoti viena pastraipa, tačiau pabandžiau išversti, nes tarp eilučių galimai yra užšifruota informacija, kurią paryškinome. Kokia ši informacija?

Pirma, tai yra informacija, kad observatorijos pradėjo užsidarinėti vasario mėnesį. Kai prasidėjo koronaviruso pandemija.

Antra, mes, galėtume ir patys parašyti, kad observatorija – tarsi povandeninis laivas su autonominiame plaukiojime – su minimumu darbuotojų ir maksimumu produktų, bet tai geriau pasakys protingas dėdė-akademikas. Ir šis dėdė taip ir pasakė. T.y. dėdė pasakė, kad observatorija pati yra karantino objektas ir nereikia ten karantino įvedinėti.

Trečia, kaip sako sumanus dėdė-akademikas, jie neatmeta supernovos sprogimo – pirmas kandidatas kuris gali būti Betelgeuse. Dabar yra 92% ryškumo ir lyg galima nurimti.

Tačiau sumanusis dėdė-astronomas sako, kad jis vis dar bijo praleisti sprogimą, tai yra, jie to neatmeta. Ir mes taip pat to neatmetame, nes ryškumas padidėjo 60% per mažiau nei 50 dienų, tam yra truputi per greitai, tai yra daugiau nei 1% per dieną.

Kas yra 1% per dieną mes galime parodyti pavyzdį; Jupiterio orbitą, kuri patenka į Betelgeuse žvaigždės apvalkalą. Trumpai tariant jos dydis uždengia visą Jupiterio orbita ir kas į ją įeiną:

Taigi nuo žvaigždės krašto iki centro bus apie milijardas kilometrų, taigi, jei žvaigždės šviesumas padidėja 1% - reiškia Betelgeuse dujų debesies kraštas pasislinko  į vidų/išorę  taip pat 1%, tai yra 8 640 000 kilometrų (mes skaičiuojame apytiksliai, dėl lengvumo). Padalijame tai į 86 400 sekundes, per parą, gaunasi Betelgeuse išsiplėtimo / sprogimo greitis yra maždaug 1000 km/s.

Tiesą sakant, bus daug daugiau, tačiau svarbiausia čia yra nustatyti masto dydį. O masto dydis ir tvarka čia – maksimalus saulės matomumo išsiveržimo greitis. Tai kyla klausimas: kas verčia Betelgeuse kraštus judėti taip greitai? Tai panašu į kolapsą, ar  sprogimą, bet visiškai, ne kaip dieninis ryškumo svyravimas.

Nepaisant to, prie Betelgeuse mes nesustosime – dabar svarbu tiesiog žinoti, kad supernova vis dar įmanoma. Pagrindinis klausimas dabar, kaip mes visi suprantame, yra kitas – klausymas KODĖL VISI ASTRONOMAI PASODINTI „ANT“ KARANTINO?! Tai yra, jie ne tik blokavo prieigą prie „žaislų“, bet ir „užrakino“ butuose!

Vienintelis pagrįstas šio visuotinio karantino paaiškinimas yra tas, kad kažkas skrieja į žemę. Skrenda Niburu, skrenda supernovos skriejančios dalelės, ateivių flotilė, kur gelbės mus, skrenda asteroidas ar kometa su cianidu – to mes tikrai nežinome. Tačiau, kaip rašo The Astronomy, nepaisant visų pagrindinių observatorijų uždarymo, viena iš jų ir toliau dirba. Tai... observatorija prie pietų ašigalio, pastatytas 2012 m. jame buvo įrengtas milžiniškas infraraudonųjų spindulių teleskopas. Matyt, iš ten jie seka įvykio raidą – taigi, dabar ir mes stebėsime įvykius.