Neįprastos nuošliaužos Norvegijoje gali pasikartoti ir kitur

Trečiadienį, 2020 m. birželio 3d. Norvegijos šiaurės Altos provincijoje įvyko nuošliauža, kurios metu į jūrą pateko 8 pastatai, kokios paskirties pastatai buvo mes nežinome:

Šio įvykio pasekoje, niekas sužeistas nebuvo ir tik šuo, vardu Raya, buvo išgelbėta sraigtasparnio pagalba.

Pasakyti, kad tai Norvegijoje precedento neturintis įvykis negalima, nes tose vietose kartas nuo karto būna tokių nuošliaužų. Pirmas panašus įvykis įvyko 1978 m. balandžio 29 d. Rissa savivaldybėje. Tada vienas žmogus mirė, o 13 mažų fermų pasiglemžė molis:

Nepaisant tokių reiškinių paplitimo Norvegijoje, šis įvykis nusipelno komentarų, visų pirma klausimų geologams apie žemės struktūrą.

Kai lygioje pievoje teką kokia natūrali ar dirbtinė upė – tame lauke susidaro vaga. Upė giliau ir giliau ardo krantus, rezultate daubos pakraščiai pradeda byrėti ir statyti tokiose vietose visiškai nerekomenduojama. Tačiau, po daugeli metų įsitvirtina tam tikras apkrovų balansas ir kraštai nustoja byrėti ir judėti. T.y. nėra nuošliaužų palei seną kanalą – tik tuo atveju, jei nesikiša žmogaus faktorius, pavyzdžiui, koks nors kvailas agronomas ar statybininkas be proto, kuris iškasė skylę kanalo krašte ir surengė kokį sąvartyną.

Tai liečia upes. Bet, jūrą nėra upė, jos krantas nesikeičia tūkstančius, jei ne milijonus metų, todėl, jei tokie nuotykiai su nuošliaužomis prasidėjo XX a. Norvegijoje – turėtų būti kažkokie paaiškinimai. Tai yra iš kur atsirado šis molis, uoliena, kuri taip staiga atitrūko ir išplaukė į jūrą?

Ji ten gulėjo tūkstančius metų. Todėl kyla klausimas: iš kur Norvegijoje yra molis? Ar kas naktimis jį išbarsto? Ar tai kokia savotiška magma? Tai yra akivaizdus geologinis įvykis, kurio mokslas negali paaiškinti.

Nepaisant to, galima paaiškinti veiksnius, kurie galėjo paskatinti šią nuošliaužą nugarmėti į jūrą. Ten pastebimi du veiksniai, iš kurių pirmiausia – galimas sezonų pasikeitimas. O šiems kraštams tai nebūdinga. Šių metų pavasaris yra akivaizdžiai nenormalus – visur šalta, o visa gegužė lyja, kaip iš kibiro. Dėl to dirvožemyje kaupiasi drėgmė ir keičiasi dirvožemio fizinės savybės.

Antras veiksnys yra jūros lygio pakilimas, apie kurį daugelį metų visi kalba. Padidėjimas vis dar nedidelis, keli centimetrai. Manoma, kad jūros lygis gali pakilti ir 100 metrų, kuris nuskandins visus.

Tačiau, galimas dalykas, mums neteks laukti tokio vandens pakilimo. Jei padidės kritulių kiekis, smėliui, dirvožemiui, moliui po truputi mirkymui pakaks. Įmirkusi žemė, gali sukelti dideles nuošliaužas. Rezultate statė namus sausoje vietoje, o jie ėmė nuvažiavo. Todėl, dar prieš tai, kai pasaulio vandenynai pakils ir praris visus – žemėje gali prasidėti įgriuvos ir nuošliaužos. Tiesą sakant, jie jau prasideda, todėl stebėkime ir toliau kas dedasi pasaulyje. O jei turite savo nuomone, pasidalinkite komentaruose.