Jonažolės - žaizdų gydytojas

Nuskynus jonažolės lapą ir pažiūrėjus prieš saulę, galima pamatyti smulkius taškelius (tai eterio aliejaus liaukutės). Atrodo, tarsi visas lapas būtą subadytas. Jonažolės nuo senų laikų laikomos svarbiausiomis vaistažolėmis arba vaistažolių karalienėmis, nes jos įeina į daugelio vaistinių augalų mišinių sudėtį.

Pavyzdžiui, kasinėjant Biskupino gyvenvietę, egzistavusią prieš beveik 2500 metų, tarp senovės gyventojų vaistažolių mišinių rasti ir jonažolių likučiai. Jonažolių nuovirais ir antpilais buvo gydomos žaizdos, nudegimai, virškinimo trakto ir kepenų susirgimai. Dažniausiai senovėje jonažolių žolę užplikydavo ir gerdavo vietoje arbatos. Vandeninis jonažolių antpilas būna raudonas todėl kartais liaudyje toks antpilas būdavo vadinamas narsuolių krauju. Anot padavimų, jonažolės galėjo atbaidyti piktąsias dvasias, todėl senovėje jų antpilą duodavo gerti psichiniams ligoniams. 

Moksliškai įrodyta, kad jonažolės turi trankvlizuojančių ir antidepresyvinių savybių Preparatai iš jonažolių skiriami, gydant psichovegetacinius sutrikimus, depresinį sindromą, nervinį nerimą, fizinį ir protinį pervargimą, nemigą. Labai efektyviai jonažolės padeda įveikti priešmenstruacinį sindromą. 

Jonažolės - augaliniai antibiotikai ir spazmolitikai, todėl plačiai naudojamos, gydant žmones, sergančius lėtiniu inkstų nepakankamumu, kepenų, tulžies pūslės ligomis. 

Namų sąlygomis nesunku paruošti gydomąjį šių augalų aliejų. Susmulkinti žydinčias ūglių viršūnėles, užpilti saulėgrąžų ar alyvuogių aliejumi, laikyti saulėje kelias savaites. Paruoštas aliejinis ekstraktas būna raudonos spalvos. Naudojamas išoriškai, gydant nudegimus, įvairius uždegimus, neuralgijas, patempimus ir traukulius, taip pat sukietėjusias maitinančių mamų krūtis. Jonažolių aliejus labai gerai padeda nuo stiprios slogos - gydo rinitą, haimoritą ir kitus uždegiminius nosiaryklės susirgimus. 

Nuo žarnyno ir skrandžio ligų rekomenduojama gerti jonažolių arbatą: 1 valgomąjį šaukštą žolės užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 10 minučių, nukošti. Gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną. 

Jonažolių antpilas labai efektyvus nuo veido ir galvos seborėjos. Dar geresnį poveikį daro spiritinė trauktinė: 10 g džiovintos žolės užpilti 100 ml 70 laipsnių spirito arba degtinės, laikyti savaitę, paskui nukošti.

Trauktine įtrinti pažeistas odos vietas. 

Siekiant išlyginti raukšles ar užkirsti kelią jų susidarymui, ruošiama tokia priemonė: 5 g šviežiai nuskintų žiedų užpilti 50 ml saulėgrąžų aliejaus, 2 savaites laikyti vėsioje vietoje, nukošti ir paruoštu skysčiu valyti veidą. 

Jonažolėmis gydytis reikia atsargiai. Ilgai naudojamos jos sukelia kraujagyslių susiaurėjimą ir didina kraujospūdį. Jonažolių preparatų vartojimas į vidų ir po to buvimas saulėje gali sukelti dermatitą, todėl vasarą jų geriau nevartoti.