Mitra yra slapto kulto dievybė

Apie šį senovės kultą enciklopedijose ir žinynuose ne taip lengva rasti išsamios informacijos. Tačiau savo laiku mitraizmas buvo plačiai paplitęs Viduržemio jūros regione ir tik IV a. pabaigoje jį išstūmė krikščionybė. Iš mitraizmo liko tik šimtai paslaptingų piešinių ir bareljefų ant požeminių šventyklų sienų, todėl istorikai iki šiol spėlioja, kokia buvo šio tikėjimo esmė.

Slaptas įšventintųjų kultas. Kaip atsirado dievo Mitros kultas?

Ypatinga religija su Mitros kultu atsirado paskutiniaisiais amžiais prieš Kristų ir pamažu paplito helenistiniame pasaulyje. Mitraizmas buvo populiariausias pasienio provincijose, kur stovėjo romėnų legionai. Kariai buvo pagrindiniai Mitros, dievo, atnešančio pergalę, kulto išpažinėjai. Netoli romėnų stovyklaviečių nemažai išlikę šventyklų-mitreumų liekanų, kur buvo atliekamos specialios misterijos (iš graikų kalbos mysterion - slėpinys, sakramentas), prieinamos tik įšventintiems vyrams. Šį veiksmą sudarė aukojimai, kulto valgiai ir pan. Taip pat manoma, kad jų metu būdavo kankinami adeptai ir atliekami išbandymai ugnimi.

Po visą buvusią Romos imperiją išsibarsčiusiose mitrumose archeologai visuomet matomiausioje vietoje randa jaunuolio, žudančio jautį, atvaizdą. Tai viskas, kas liko iš mitraizmo, kurio daugiausia paminklų sutelkta Viduržemio jūros regione. Tačiau jų pasitaiko ir Prancūzijoje. Vokietijoje ir net Anglijoje. Dauguma piešinių ir bareljefų skirti įvairiems dievo Mitros (graikiška Mitros vardo forma) poelgiams, tačiau pagrindinis jų motyvas yra jaučio nužudymo scena, vadinamoji tauroktonija, todėl mokslininkai mano, kad būtent tauroktonijoje yra raktas į mitraizmo paslapčių atskleidimą.

Vieną pirmųjų nuorodų apie šį senovės istorikų kultą radome pas Plutarchą. Jis rašo, kad 67 m. pr. m. e. mitraizmą praktikavo Kilikijos piratai.

Kilikijos piratai, kurie plėšė laivus ir pakrančių gyvenvietes visoje Viduržemio jūroje.

III a. mitraizmas pasiekė didžiausią paplitimą. Kulto pasekėjai, išskyrus karius, buvo pirkliai ir tarnautojai, o moterys nebuvo prileidžiamos prie mitraizmo sakramentų. Dalyvavęs iniciacijos apeigose, kulto išpažinėjas neturėjo teisės pasakoti apie mitraizmą ir jo paslaptis-misterijas. Kelios iniciacijos pakopos sudarė hierarchinę struktūrą, per kurią įšventintieji palaipsniui kilo aukštyn. Būtent kulto paslaptimis paaiškinamas rašytinių šaltinių, kurie atskleistų mitraizmo ir ypač tauroktonijos esmę, nebuvimas.

Pirmoji mitraizmo kilmės versija

Vienas pirmųjų, bandžiusių iššifruoti tauroktonijos reikšmę, buvo Francas Kumontas (Franz Cumont), garsus belgų religijos istorikas. Jis 1899 m. pirmą kartą paskelbė savo šio simbolio interpretaciją. F. Cumontas rėmėsi tuo, kad žodis "Mitra" yra graikiškas ir lotyniškas daug senesnio dievo - iraniečių dievo Mitros - vardo variantas.

Kaip žurnale - In the World of Science- (JAV) rašė Deividas Julansis (David Yulansi) (remiantis medžiaga, kuria paremtas mūsų pasakojimas): "Mokslininkas padarė išvadą, kad mitraizmas kilo iš senovės Irano dievo Mitros, šviesos ir tiesos dievo, kuris buvo laikomas žmonių sutarties sergėtoju, kulto." Tačiau iki šiol nė vienas mokslininkas nežino Irano mito, kuriame Mitra būtų kaip nors susijęs su jaučio nužudymu. Nepaisant to, Cumont'o autoritetas buvo toks didelis, kad jo mitraizmo kilmės versija daugiau nei 70 metų buvo laikoma nekvestionuojama.

Ar kultas pagrįstas fatalizmu ir astrologija?

Tik 1971 m. Mančesterio universitete vykusiame Pirmajame tarptautiniame mitraizmo kongrese keli mokslininkai suabejojo Kymono aiškinimu. Kuo taip elgdamiesi vadovavosi istorikai?

Viduržemio jūros civilizacija buvo itin palanki aplinka naujoms religijoms gimti. Aleksandro Didžiojo užkariavimai, kuriuos įtvirtino jo pasekėjai graikai ir romėnai, lėmė greitą vieningos Viduržemio jūros regiono kultūros atsiradimą. Tuo pat metu senieji izoliuoti religiniai kultai nebegalėjo būti dvasine atrama žmonėms, tapusiems didžiulės imperijos dalimi.

Vienas iš naujų religinių tikėjimų tipų buvo fatalizmas, pagal kurį buvo manoma, kad žmogaus gyvenimas yra visiškai nulemtas likimo. Fatalizmas savo ruožtu paruošė dirvą astrologijos, kuri matematiniais skaičiavimais įrodė, kad visus įvykius lemia dangaus jėgos, vystymuisi.

Pasak mokslininkų, kurie abejojo Cumont'o išvadomis, būtent fatalizmas ir astrologija buvo mitraizmo esmė.

Tauroktonija yra žvaigždžių žemėlapis!

Taigi XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje mokslininkai Rodžeris Bekas (Roger Beck), Stenlis Insleris (Stanley Insler), Maiklas Speidelaizas (Michael Speidelaise) ir Deividas Julancy (David Yulancy) pasiūlė savo tauroktonijos interpretaciją. Jie nusprendė, kad vaizdas iš tikrųjų vaizduoja... žvaigždžių žemėlapį.

Gimstant mitraizmui, Viduržemio jūros regiono dvasinis gyvenimas ir religijos buvo persmelktos astrologinių idėjų. Tai lėmė, kad žvaigždžių karalystė buvo laikoma tikrąja dievų buveine. Astrologijos dėka atsirado nauja idėja apie gyvenimą po mirties, pagal kurią siela keliauja ne į požeminį pasaulį, bet per planetų sferas pakyla iki nekintamų žvaigždžių, o tada patenka į rojų - už tolimiausios sferos. O kad peržengtų kiekvienos planetos slenkstį, siela turėjo žinoti slaptus žodžius.

Astrologinės idėjos mitraizme vaidino svarbų vaidmenį. Ne veltui ant tauroktonijų dažnai vaizduojami 12 zodiako ženklų ir Saulės, Mėnulio, planetų ženklai. Pavyzdžiui, (Vokietijoje) rastame bareljefe virš būdingos jaučio nužudymo scenos iškaltas lankas su figūromis, atitinkančiomis žvaigždynus ir Zodiako ženklus. Yra septyni žvaigždynai: Mažasis šuo, Hidra. Varnas, Skorpionas. Liūtas ir Mišelė (žudomas bulius yra Jautis). Visi jie, išskyrus Liūto, yra išsidėstę palei dangaus pusiaujo liniją.

Dangaus skliauto poslinkis

Dar iki mitraizmo atsiradimo buvo manoma, kad dangaus sferos ašis, kaip ir pati Žemė, yra nejudanti. Tačiau apie 125 m. pr. m. e. graikų astronomas Hiparchas nustatė, kad iš tikrųjų dangaus ekvatorius dėl Žemės ašies precesijos (jos polinkio orbitos plokštumos atžvilgiu kitimo) palaipsniui pasislenka atgal išilgai Zodiako. Tie, kurie tikėjo, kad Žemė yra visatos centras, precesiją aiškino kaip dangaus sferos judėjimą, t. y. kaip viso kosmoso poslinkį.

Atradimas, kad stabili sfera su nejudančiomis žvaigždėmis iš tikrųjų yra nestabili dėl tam tikros jėgos, to meto žmonėms buvo tikras šokas. Senovės mąstytojai turėjo iš karto tai suprasti kaip kokios nors galingos, iki tol nežinomos dievybės egzistavimo įrodymą.

Davidas Yulansi rašo: "Šiame kontekste tauroktonijos reikšmė tampa aiški: jaučio mirtis vienareikšmiškai simbolizavo Jaučio, kaip pavasario lygiadienio žvaigždyno, "karaliavimo" pabaigą ir naujos eros pradžią. Kitos figūros ant tauroktonijos simbolizuoja žvaigždynus, kurių padėtis danguje taip pat pasikeitė dėl precesijos.

Nužudydamas jautį (dėl kurio pasislinko lygiadienio taškai) Mitra iš esmės pakeitė visą visatą. Dievą, galintį atlikti tokį grandiozinį veiksmą, neabejotinai buvo verta garbinti."

Ar Mitros vardas perėjo Persėjui?

Pasak Yulansi ir jo bendraminčių, paties Mitros atvaizdas taip pat atitiko tam tikrą žvaigždyną. Visuose atvaizduose Mitra - jaunuolis su ašmenimis ir Frygijos kepure - yra virš jaučio. Tačiau virš Jaučio žvaigždyno yra Persėjo (graikų mitologijos herojaus) žvaigždynas, kaip tik jo įprastas atvaizdas ir atitinka Mitros išvaizdą! Žinoma, kad šis herojus buvo garbinamas Kilikijoje, kur, pasak Plutarcho, ir atsirado mitraizmas.

Kodėl Dzeuso ir Danajos sūnui perėjo Mitros vardas? Antikos laikais Persėjas buvo laikomas Persijos (Irano) įkūrėju, todėl jį nesunku susieti su iraniečių šviesos ir tiesos dievu Mitra. Be to, Kilikijos piratai buvo Ponto karaliaus Mitridato, kurio dinastija nešė Mitros vardą, sąjungininkai, o pats karalius tikėjo esąs Persėjo palikuonis. Galbūt dėl šių aplinkybių ir susiformavo ryšys tarp Persėjo ir Mitros.

Kalbant apie laipsnišką mitraizmo išnykimą nuo žemės paviršiaus, tai paaiškinama labai paprastai. Jei krikščionybė stengėsi atversti kuo daugiau žmonių, tai mitraizmas buvo slaptas kultas, kuriame įšventintųjų skaičius buvo ribotas, todėl IV a. pabaigoje krikščionybė visiškai jį nugalėjo.

P.s. Na, kažkas panašaus, vėliau gal daugiau parašysime apie kultus ir istorines religijas...