Norvegija sukaupė 82 500 tonų grūdų, kad pasiruoštų badui ir karui

Norvegija imasi svarbių veiksmų, kad pasiruoštų galimam karui ir badui, nes šalis pradeda įgyvendinti grūdų atsargų kaupimo planą.

Vakar Norvegijos finansų ministras Trygve Slagsvoldas Vedumas (Trygve Slagsvold Vedum), ir žemės ūkio ir maisto ministras Geiras Pollestadas (Geir Pollestad) pasirašė sutartį su keturiomis privačiomis bendrovėmis dėl 30 000 tonų grūdų saugojimo 2024 ir 2025 metais.

Pranešama, kad dalyvaujančios bendrovės grūdus sandėliuos esamose patalpose visoje šalyje, tačiau jie bus Norvegijos vyriausybės nuosavybė.

Žemės ūkio ir maisto ministerija savo pareiškime pažymėjo: "Maisto grūdų atsargų kaupimas nenumatytiems atvejams - tai pasirengimas neįsivaizduojamiems atvejams".

Vyriausybė pareiškė, kad bendrovės "gali laisvai investuoti į naujas patalpas ir pačios nuspręsti, kur jos nori saugoti atsarginius grūdus, tačiau prireikus jos privalo suteikti galimybę jais naudotis valstybei".

Akivaizdu, kad jos numato galimą užsitęsusį karą ar badą, nes ketina pasirašyti papildomas atsargų kaupimo sutartis, kurios padės pasiekti tikslą iki šio dešimtmečio pabaigos sukaupti 82 500 tonų grūdų 5,6 mln. gyventojų. Pollestadas sakė, kad norima "turėti pakankamai grūdų, kurių Norvegijos gyventojai galėtų sunaudoti per tris mėnesius, jei kiltų krizinė situacija".

Praėjusiais metais paskelbęs apie ketinimą didinti atsargų kaupimą, Pollestadas Norvegijos naujienų agentūrai NTB sakė: "Esant ekstremalioms kainoms pasaulinėje rinkoje, vis tiek bus galima nusipirkti grūdų, bet jei atliksime savo darbą, nebūsime tokie priklausomi nuo didžiausią kainą aukcione pasiūliusio pirkėjo. Galime padėti išlaikyti žemas kainas".

Tai ne pirmas kartas, kai šalis kaupia grūdų atsargas; anksčiau jie buvo kaupiami šeštajame dešimtmetyje ir palaikė tam tikras atsargas, o 2003 m. uždarė saugyklas, kai nusprendė, kad nebereikia laikyti tiek daug grūdų.

Tačiau panašu, kad Ukrainos ir Rusijos konfliktas paskatino juos persigalvoti. Jų sudaryta komisija, turėjusi išanalizuoti pasirengimo ekstremalioms situacijoms sistemą, rekomendavo vėl kaupti grūdų atsargas.

Ar Norvegija yra Rusijos taikinys?

Norvegija remia Ukrainą, todėl ji gali tapti Rusijos taikiniu, o šią padėtį dar labiau apsunkina Norvegijos naftos tiekimas. Nors Rusija negali atvirai pulti Norvegijos, buvo nuogąstaujama, kad ji gali pulti jos energetikos infrastruktūrą ir iš esmės priversti Europą pirkti gamtines dujas ir naftą iš Rusijos.

Gynybos bendrovė "Kongsberg" neseniai Norvegijoje atidarė naują raketų gamyklą, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai šalis, reaguodama į Rusijos keliamą grėsmę, paskelbė artimiausiais metais beveik dvigubai padidinsianti išlaidas gynybai.

Kai kurie analitikai mano, kad Norvegijai priklausantis demilitarizuotas Svalbardo archipelagas gali tapti taikiniu, atsižvelgiant į dviprasmišką jo statusą NATO, o tai reiškia, kad ataka nebūtinai gali sukelti NATO kolektyvinės gynybos sąlygą. Ši teritorija yra vakarinio įvažiavimo į Šiaurės jūrų kelią dalis ir joje yra nemažai anglių.

Svalbarde taip pat yra didžiausia pasaulyje sėklų saugykla, vadinamoji Pasaulinė sėklų saugykla, į kurią viso pasaulio organizacijos deponavo daugiau kaip milijoną įvairių rūšių sėklų pavyzdžių, kad jie tarnautų kaip "paskutinės dienos" atsarginis variantas jų pačių kolekcijoms, jei jos būtų kaip nors pažeistos.

Vasario mėnesį Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas pareiškė, kad šalis turi būti pasirengusi galimam konfliktui su Rusija net ir pasibaigus situacijai Ukrainoje, nes nerimauja dėl atsakomųjų veiksmų, kurie būtų atsakas į Švedijos ir Suomijos įstojimą į NATO.

"Turime sugebėti atsakyti laiku ir kartu su sąjungininkais", - perspėjo jis.