6000 metų senumo amuletas su NASA technologijomis

Naudodamiesi fotoliuminescencinės spektroskopijos metodą, mokslininkai išsiaiškino, kaip buvo pagamintas 6 tūkst. m. amžiaus sulaukęs amuletas.

Atrodo, kad čia tik kreivas, šešių stipinų maždaug colio skersmens ratas, kuris padidėjęs dėl jį padengusių rūdžių. Jis buvo rastas Pakistane, manoma, atliekant Neolito kasinėjimus.

Mokslininkai sudėjo nemažai pastangų ir pasitelkė sudėtingiausias technologijas, kurios jiems padėjo išsiaiškinti iš kokios medžiagos pagamintas šis daiktas. Jų tyrimo rezultatai – žurnale „Nature Communications“.

Naujosios technologijos mokslininkams leido ignoruoti koroziją, ir jie aptiko paslėptą struktūrą, kuri jiems pasufleravo amuleto pagaminimo būdą. Tai washingtonpost.com pasakojo tyrimo autorius Europos senovinių medžiagų tyrimų centro fizikas Mathieu Thoury. Jis aptiko to, kas vyko prieš 6 tūkst. metų, pėdsaką.

Mokslininkai į pagalbą pasitelkė fotoliuminescencinę spetkroskopiją, kurios veikimas grindžiamas šviesa: tiriamas daiktas apšviečiamas, skaičiuojamas atsispindinčios šviesos kiekis. Skirtingų medžiagų atomai atspindi skirtingo ilgio šviesos bangas, taigi galima labai tiksliai nustatyti, iš ko yra pagaminti tiriami daiktai.

Ši technika mokslininkams atskleidė juos nustebinusią detalę: ant viso amuleto išsibarstę mažyčiai šereliai, sudaryti iš vario oksido, tačiau jų struktūra skiriasi nuo vario ir deguonies junginio, kuris paprastai randamas ant rūdijančio vario po tūkstančių metų. Tyrimo vadovas svarsto, kad senovės metalurgai amuletą gamino iš vario, tačiau netyčia gamybos procese panaudojo ir deguonį.

Šis ankstyvasis vario oksidas ir tapo mikroskopiniais amuletą dengiančiais šereliais. Jų egzistencija ir faktas, kad amuletas nėra simetriškas, leidžia daryti išvadą, kad amuletas buvo pagamintas naudojantis vaškiniu jo maketu – tai yra viena svarbiausių metalurgijos inovacijų istorijoje.

Tai yra senas procesas, kuris vis dar naudojamas gaminti kai kuriems instrumentams: iš vaško pagaminamas modelis ir padengiamas moliu, o vėliau kaitinamas tol, kol ištirpsta visas vaškas, kol lieka tik molio figūrėlė. Tada įkaitintas metalas pilamas į molio formą ir šaldomas tol, kol sukietėja. Vėliau molis sudaužomas, ir gaunamas daiktas, turintis tokią pačią forma, kaip pirminė vaško figūrėlė.