Jis yra jūsų pase. Pagal jį policija identifikuoja nusikaltėlius. Pažvelgę į jį, jus, net po daugelio metų, atpažįsta seni draugai gatvėje. Tai – jūsų veidas: jis neatsiejamas nuo jūsų tapatybės, manoma, greitai vien tik jo užteks, kad galėtume atrakinti išmaniuosius telefonus, patekti į biurą ar net nusipirkti namus. Visą laiką manėme, kad kiekvieno iš mūsų išvaizda yra unikali. Galbūt tai yra iliuzija, jei tiesa, kad visi mes turime antrininkus.
Britas Neilas Douglasas nėra vienintelis, kurio keliai susidūrė su antrininku. Jis vyko į vestuves Airijoje, kai tai nutiko: „Paskutinis įlipau į lėktuvą ir pamačiau, kad kažkas sėdi mano kėdėje, tad paprašiau to vaikino užleisti mano vietą. Jis atsisuko į mane ir aš pastebėjau, kad jo veidas lygiai toks pat kaip mano. Visas lėktuvas sužiuro į mus ir pradėjo juoktis. Tuomet mes pasidarėme asmenukę. Keisti įvykiai tęsėsi ir atvykus į viešbutyje, kur N. Douglasas vėl susidūrė su savo antrininku registratūroje. Trečia kartą jų keliai susikirto bare ir tada jie nusprendė nebesipriešinti visatai ir susipažinti artimiau. Kitą rytą jis atsibudo nuo siaubingų pagirių ir papasakojo šią neįtikėtiną istoriją telefonu per vietinę radijo stotį.
Antrininkai gali pasirodyti įvairiu pavidalu. Jie gali pasirodyti kaip vaiduokliai arba kaip gyvi žmonės iš kūno ir kraujo. Tai gali būti „blogasis dvynys“, apie kurį nė nenutuokia tikrasis žmogus, ir kuris klaidina jo draugus bei giminaičius arba gali būti magijos rezultatas, kai žmogus vienu metu gali būti keliose skirtingose vietose. Kartais žmonės su savo antrininkais susiduria kokioje bendroje veikloje. Universitetinės ligoninės mokslininkai Ženevoje, Šveicarijoje nustatė, kad smegenų stimuliavimas elektra, naudojamas gydyti epilepsiją, gali pacientui sukurti pojūtį, kad šalia yra jo antrininkas.
Liaudies išmintis byloja, kad visi turi savo antrininką. Kažkur visatoje gyvena tobula jūsų kopija, kuri, kaip ir jūs, turi jūsų motinos akis, jūsų tėvo nosį ir tą erzinantį apgamą, kurį visada norėjote panaikinti. Ši mintis kaitino vaizduotę ne vieną tūkstantmetį, įkvėpė ne vieną rašytoją ar poetą bei gąsdino pasaulio valdovus.
Folklore teigiama, kad antrininkas neturi šešėlio arba atspindžio, panašiai kaip vampyrai. Antrininkai paprastai laikomi turinčiais piktų kėslų, blogu ženklu, kurie gali užkeikti savo žemiškąsias kopijas. Jų patarimų negalima klausyti, nes jie siekia pakenkti. Jie gali įsiskverbti į savo aukų mintis ir juos užvaldyti. Pamatyti savo antrininką, draugo ar giminaičio antrininką buvo laikoma labai blogu ženklu, labai dažnai pranašaujančiu mirtį arba sunkią ligą „originalui“.
Prancūzų rašytojas Guy de Maupassantas teigė, kad gyvenimo saulėlydyje jį persekiojo antrininkas. Kartą jis įėjo į rašytojo kambarį, atsisėdo tiesiai priešais jį ir diktavo, ką rašyti.
Su savo antrininku buvo susidūręs ir JAV prezidentas Abrahamas Lincolnas. Kartą jis labai pavargęs grįžo namo. Pažvelgęs į ant sienos kabantį veidrodį jis pamatė ne vieną, o du savo atspindžius. Antrasis atvaizdas buvo labiau išblyškęs. Fenomeną A. Lincolnas pamatė du kartus, po to jis išnyko. Apie keistą nutikimą jis papasakojo žmonai, kuri užsiminė, kad tai gali būti ženklas, kad jis bus išrinktas antrai kadencijai, o mirtį primenantis išbalimas gali reikšti tai, kad jis neišgyvens iki savo antrosios kadencijos pabaigos.
Nuostabių istorijų apie žmonių antrininkus yra daugybė, tačiau, ko gero, labiausiai intriguojanti yra ta, kad kiekvieno iš mūsų kopija gali egzistuoti paraleliniame pasaulyje. Tas pasaulis vienu metu ir kitoks, ir beveik identiškas dabartiniam. Tai – alternatyvi realybė. Paraleliniame pasaulyje mūsų antrininkai gali priimti visai kitus sprendimus negu priėmėme mes. Jų gyvenimas gali atsispindėti mūsų sapnuose.
Tačiau ar tai gali būti tiesa? Mes gyvename planetoje, kurioje yra daugiau nei 7 milijardai žmonių, tad galbūt visai realu, kad kažkur kitur gimė dar vienas žmogus, turintis lygiai tokį patį veidą kaip jūsų.
Antrininkų fenomenas kartais aiškinamas kaip paprasčiausias žmonių panašumas ir nieko daugiau. Dvyniai ir giminės yra panašūs vieni į kitus ir tai nieko nestebina. Metafiziniu požiūriu antrininkų egzistavimas susijęs žmogaus gebėjimu vienu metu būti dvejose vietose. Mistikai ir išminčiai nuo senų laikų būdavo dažnai matomi dvejose vietose tuo pačiu laiku. Daugelis jogų taip pat sugebėdavo fiziškai būti vienoje vietoje, nors meditacija juos perkeldavo į kitą vietą. Jeigu žmogų laikytume energija, tai visai logiška, kad ją būtų galima nusiųsti į bet kurią pasaulio vietą. Galbūt mūsų antrininkai yra mūsų bioenergetikos halogramos?
