Ar tikrai vakcinos saugios ir apsaugo nuo ligų?

Žmonės gąsdinami gripu ir vos ne per prievartą verčiami skiepytis. Deja, gripo, kiaulių gripo (H1N1) ir kitos vakcinos nuo ligų neapsaugo ir jos ’stumiamos’ tik norint pasipelnyti, todėl neužkibkit ant tokių gąsdinimų ir neleiskit į savo organizmą nuodų tikėdamiesi, kad jie apsaugos nuo ligų. O jei jau taip pasitikite farmacininkais ir gydytojais (vidutinis gydytojas net vakcinų sudėtinių dalių nežino), tai siūlau pasiskiepyti dviguba doze, kad apsauga būtų garantuota :D.

Tiesa apie vakcinas
Daugelis žmonių apie vakcinas žino tiek, kad tai vienas didesnių modernios medicinos atradimų, padedančių lengvai apsisaugoti nuo įvairių infekcinių ir virusinių ligų. Deja, tai labai toli nuo tiesos ir faktiškai yra net atvirkščiai - daugelis vakcinų yra pavojingos ir net sukelia chroniškas ligas. Taip, jūs perskaitėte teisingai - sukelia ligas.

Vakcinos yra gaminamos ir leidžiamos, nes tai labai lengvas ir pigus pasipelnymo būdas, o konspiracinių teorijų šalininkai mano, kad tai masinis ginklas sumažinti pasaulio populiaciją.

Visuomenė buvo įtikinta, kad vakcinos yra absoliučiai saugios ir efektyvios. Deja, bet nuolat kartojamas melas tampa tiesa. Žmonėms tiesiog neduodama visapusiška informacija apie vakcinas, kad jie nesugebėtų priimti vakcinų tiekėjams nenaudingo sprendimo. Vos gimus, vaiko jau laukiama su švirkštu pilnu visokių nuodų ir jei tėvai atsisakys skiepyti, tai kartais Amerikoje gali net vaiką atimti arba po to į mokyklą nepriims.

Vis daugiau žmonių ir ypač vaikų patiria mažesnius ar didesnius vakcinų pašalinius efektus, kurie pasireiškia nuo lengvo temperatūros pakilimo iki autizmo, smegenų veiklos sutrikimo ir kitų biocheminio ir neurologinių sutrikimų. Tragiškiausias ir skaudžiausias vakcinų pašalinis efektas yra staigi kūdikių mirtis (SIDS-sudden infant death syndrome ) Gary Null)

Daugelis ligų, nuo kurių skiepijama, labai sumažėjo dar prieš įvedant masinį skiepijimą
Dažnai teigiama, kad vakcinos padėjo sumažinti infekcinių ligų skaičių, bet faktas yra tas, kad daugelis tų ligų (polio, difterija, kiaulytė) labai sumažėjo dar prieš įvedant masinį skiepijimą.
Dvidešimto amžiaus pradžioje pagrindinė mirčių priežastis buvo infekcinės ligos (32%), gripas ir plaučių uždegimas. Tačiau šios ir kitos infekcinės ligos labai sumažėjo dar prieš pradedant masinę vakcinaciją.

Tuberkuliozė dar prieš pradėjus vakcinuoti (1945) sumažėjo 97%. Kokliušas (Whooping cough) ir tymai (measles) taip pat žymiai sumažėjo dar prieš pradedant duoti vakcinas, 1950-ais metais Britanijoje poliomielitas sumažėjo 82%, kai vakcina buvo įvesta 1956-ais. Dauguma kitų infekcinių ligų taip pat sumažėjo ne dėl vakcinų.

Nuo 1900-tųjų mirtingumas gana stabiliai mažėjo (1-2% per metus) ir šis mažėjimas siejamas su pagerėjusia mityba ir pagerėjusia medicinine priežiūra bei geresnėmis higienos sąlygomis, kas ypač sumažino kūdikių ir vaikų mirtingumą.
1940-ųjų ir 1960-ųjų laikotarpio mirčių mažėjimas siejamas su penicilino ir kitų antibiotikų atradimu. Įvedus masinį skiepijimą mirtingum toliau mažėjo tokia pačia sparta ir vakcinų įvedimas tos spartos nepagreitino. (David R. Francis, “Why do Death Rates Decline”).

Labai sunku įvertinti vakcinų efektyvumą
Labai sunku įvertinti vakcinų efektyvumą, nes vos keletas tyrimų buvo atlikta vertinant vakcinuotus vaikus prieš nevakcinuotus. Ir pagal PhD Gary Null, iki šiol niekas neatliko Double blind placebo study (kai skiepijant nežinoma ar duodama vakcina ar tik injekcija be veikliųjų medžiagų).

Imunologas Dr. Vera Schreibner, teigia, kad vakcinos ne tik kad neapsaugo nuo ligų, bet jos sukelia ligas. Jis teigia, kad tai šiuolaikinės medicinos išpuolis prieš imuninę sistemą. Dr. Schreibner ir kiti nustatė, kad Pertussio vakcinos sukėlė polio. Šalyse, kur vaikai skiepijami nuo tymų measles), nuolat užregistruojami šios ligos atvejai ir dažniausiai vaikai būna paskiepyti. Šis faktas dar kartą parodo, kad vakcinos yra neefektyvios ir neapsaugo nuo ligų.

Kaip vakcinos stimuliuoja imuninę sistemą?
Dr. Terry Phillips, George Washington Universiteto Medicinos Centro medicinos profesorius, tarptautinėje konferencijoje 1997 metais teigė, kad vakcinose esantys svetimi žmogaus organizmui baltymai sukelia imuninės sistemos chaosą. Vakcinos pakeičia imuninės sistemos atsaką padarydamos ilgalaikę žalą. Vakcinose esantys negyvi ir gyvi virusai ir bakterijos uždeda ilgalaikę naštą imuninei sistemai. Kai kurie mokslininkai mano, kad nuolatinis antikūnių cirkuliavimas kraujotakoje (dėl vakcinos sukeltos simuliacijos) žaloja imuninę ir nervų sistemas. Tai labai alina ir silpnina imuninę sistemą ir priveda iki autoimuninių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, astma ir kt. (http://www.nature.com/jes/journal/v10/n6s/abs/7500118a.html)
Kaip vakcinos yra pagaminamos?

Daugelis vakcinų savo sudėtyje turi negyvus virusus, bakterijas ar mikrobų komponentus: toksiškus ekstraktus ar net gyvus organizmus, kurių virusiškumas (pavojingumas) sumažintas naudojant atenuacijos (attenuation) metodą. Kad stimuliuotų ir sustiprintų imuninės sistemos atsaką prieš šiuos organizmus, vakcinų gamintojai prideda stiprių imuninę sistemą stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip squalene, aliuminio, lipopolisacharidų ir kt. Visi jie yra vadinami imuninės sistemos adžiuvantais (adjuvants) Daugelis vakcinose esančių virusų išgaunama iš beždžionių, vištų kiaušinių ir kt. gyvūnų. Todėl nenuostabu, kad vakcinose randama beždžionių ir vištų DNR ir visa tai suleidžiama į žmogaus organizmą (kiek žmonių prieš skiepijant apie tai yra informuojami?????). Taip pat, daugelį metų į vakcinas buvo dedamas gyvsidabris, kuris yra vienas toksiškiausių elementų. Gyvsidabris buvo naudojamas kaip konservantas pratęsti vakcinų galiojimo laiką. Ir beje, kai kuriose vakcinose jis vis dar randamas, nes buvo uždrausta tik gaminti vakcinas su gyvsidabriu, bet jas vis dar daugelyje šalių galima eksploatuoti, kol pasibaigs jų atsargos. (Dr.R. Blaylock ir Janine Robberts).

Aliuminis vakcinose
Šiandieną daugelyje vakcinų gyvsidabris buvo pakeistas aliuminiu. Aliuminis taip pat yra labai toksiškas ir labai padidina gyvsidabrio toksiškumą. Aliuminis vakcinose esantį gyvsidabrį (vakcinose dažnai būna vis dar labai mažas gyvsidabrio kiekis, bet esant labai mažai dozei leidžiama teigti, kad vakcinose gyvsidabrio nėra) padaro 100 kartų toksiškesniu. Taip pat, vakcinose esantis formaldehidas (naudojamas lavonams balzamuoti) kartu su aliuminiu padidina gyvsidabrio toksiškumą 1000 kartų.

Problemos su virusais, patenkančiais per kraują.

Vakcinos suleidžiamos į raumenis, kai daugelis mikroorganizmų, virusų ir bakterijų į organizmą patenka per kvėpavimo ar virškinimo traktą ir taip dažnai susiformuoja natūralus imunitetas (IgA). Tuo tarpu vakcinos aplenkia IgA formavimąsi kvėpavimo ir virškinimo takų gleivinėje. ( Dr. Carley)
Todėl vakcinose esantys antigenai (negyvi virusai, bakterijos), patenka per neįprastą kelią - kraują - ir dėl to aplenkia natūralų mechanizmą. Pvz.: polio patenka per virškinimo traktą.
Kvėpavimo ir virškinimo sistemos yra pirmoji gynybos linija, kur daugelis įsibrovėlių yra sunaikinami ar bent jau sumažinamas jų poveikis. Čia labai svarbų vaidmenį vaidina IgA antikūniai, kurie kaip tik daugeliu atvejų sunaikina patekusį virusą, bakteriją ar kokį kitą antigeną (svetimkūnį) ir taip dažnai susiformuoja natūralus imunitetas prieš tą įsibrovėlį. Todėl virusų, bakterijų (antigenų) suleidimas į kraują norint stimuliuoti imuninį atsaką ir taip suformuoti dirbtinį imunitetą yra nenatūralus.

Kadangi vis daugiau ir daugiau tyrimų parodo, kad vakcinos nėra efektyvios, tai vakcinų gamintojai prideda vis stipresnių adžiuvantų (adjuvants) taip norėdami stipriau stimuliuoti imuninę sistemą. Deja, problema su šiuo požiūriu yra, kad imuninė sistema yra per daug stimuliuojama ir tai dažnai duoda priešingą rezultatą - paralyžiuoja imuninę sistemą. Todėl yra manoma, kad labai daug chroniškų ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, astma ir kt, yra būtent dėl vaikystėje ir vėlesniame amžiuje gautų vakcinų. Kaip teigia Gyd. Blaylock, tai ypač dažnas atvejis, kai organizme trūksta vitaminų ir mineralų ar net gaunama nepakankamai energijos. Tai buvo ypač akivaizdu skiepijant žmones Afrikos šalyse, kur daug žmonių ir ypač vaikų tiesiog mirdavo nuo vakcinos dozės.

Kita problema
Kita problema yra tai, kad vakcinų sukelta imuninės sistemos simuliacija tiesiasi ilgą laiką. Tai dėl vakcinoje esančių adžiuvantų. Adžiuvantai lieka audiniuose ir taip stimuliuoja juose esančias imunines ląsteles. Kai esant natūraliai infekcijai imuninė reakcija yra trumpalaikė ir tik kol infekcija, virusas, bakterija yra neutralizuojami - po to imuninis atsakas iš karto sumažėja. Tai apsaugo nuo sveikų ląstelių sunaikinimo ir apsaugo nuo autoimuninių reakcijų, tokių kaip reumatoidinis artritas, išsėtinė sklerozė.

Kas vyksta smegenyse suleidus vakciną?
Ilgą laiką vakcinų poveikis smegenims net nebuvo svarstytas, nes buvo manoma, kad smegenų kraujo barjeras apsaugo smegenis nuo dėl vakcinų atsiradusių ir kraujotakoje cirkuliuojančių antikūnių. Tačiau kaip parodė kai kurie tyrimai, imuninės ląstelės gali patekti į smegenis ir smegenys net turi savo atskirą imuninę sistemą, kuri gali būti aktyvuota suleidus vakciną. Smegenų imuninė sistema veikia per unikalų ląstelių tipą - mikroglijas. Šios mažos ląstelės, išsidėsčiusios smegenyse, yra neaktyvios. Bet jos gali būti lengvai aktyvuotos su įvairiais simuliantais ir vakcinos yra vienas stipriausių stimuliantų.

Kaip parodė tyrimai, naudojant vakcinas žmogaus imuninė sistema yra aktyvuojama, tuo pačiu smegenų imuninė sistema taip pat aktyvuojama. Kuo stipresnis stimulas, tuo labiau stimuliuojama tiek bendra, tiek smegenų imuninė sistema. Vakcinų sukelta  ilgalaikė imuninės sistemos stimuliacija taip pat ilgą laiką stimuliuoja ir smegenų imuninę sistemą.

Kas atsitinka, kai imuninė smegenų sistema yra aktyvuojama?

Aktyvavus smegenų imuninę sistemą, jos smegenų imuninės ląstelės pradeda gaminti ir skleisti įvairius imuninius chemikalus, vadinamus citokinais (cytokines). Ttai labai didelė grupė baltyminių medžiagų, koordinuojančių imunines reakcijas. Jų sudaryta imuninio atsako reguliavimo sistema - „citokinų tinklas” - jungia produkuojančias citokinus ląsteles ir ląsteles-taikinius (t. y., ląsteles, turinčias receptorius atitinkamiems citokinams)

Citokinais taip pat generuoja didelį skaičių laisvųjų radikalų, kad sunaikintų įsibrovėlius antikūnius. Problema yra ta, kad smegenyse tų įsibrovėlių nėra ir tai tik vakcinos apgaulė.

Kitaip nei bendra imuninė sistema, smegenų imuninė sistema papildomai gamina dar du chemikalus - glutamate ir quinolininę rūgštį (quinolinic acid). Abu šie chemikalai yra vadinami excytotoksinais ( dirgina smegenis). Excitotoksinai yra MSG (randamas tarp labai daug maisto produktų sudėtinių dalių) ir kai kurie kiti maisto priedai ir chemikalai.

Į organizmą patekus virusui ar bakterijai, excitotoksinų skaičius gali labai gretai padidėti. Kaip parodė tyrimai, dideli quinoloninės rūgšties kiekiai gali būti sukelti demenciją, kuria serga vis daugiau ir vis jaunesnių žmonių. Tyrimai parodė, kad vaikai autistai turi padidėjusį cytokinų ir excitotoksinų kiekį nervų sistemoje. Šie pavojingi chemikalai, taip pat jų generuojami laisvieji radikalai žaloja sveikas nervines ląsteles. Ir tai būna panašus poveikis, kaip susprogdinus bomba žmonių minioje.

Paprastai smegenų imuninė sistema būna aktyvuota tik trumpai ir greitai nusiramina, taip sumažindama cytokinų keliamą žalą. Bet vakcinos sukelia ilgalaikę imuninės sistemos simuliaciją ir taip šis cytokinų ir laisvųjų radikalų štormas tiesiasi ilgą laiką ir to rezultatas - žalojamos sveikos smegenų ląstelės. Visa tai per ilgesnį laiką gali sukelti elgesio sutrikimus (ypač vaikams - vis daugiau ir daugiau vaikų turi elgesio sutrikimų ir net naudojami pavojingi vaistai jiems sutvardyti), demenciją, Alzhaimerio ligą.

Suaugusiems ši smegenų imuninė reakcija sukelia Persų Įlankos karo Sindromą (Gulf war sydrom) ar bent vieną iš dažnų nervų sistemos degeneracijos ligų, tokių kaip Parkinsonas, Alzhaimeris ar Loa Gehrig’s ligą (ALS).

Kitą kartą pratęsiu vakcinų temą.