Archeologija:

Archeologai teigia, kad daugelis katastrofinių senovės potvynių galėjo įkvėpti Nojaus istoriją. Tačiau nedaugelis būtų prilygęs cunamio greičiui ir dydžiui, kuris prieš 9 910–9 290 metų užklupo teritoriją, kuri dabar yra šiaurinė Izraelio teritorija, ir galbūt išlikęs kolektyvinėje išgyvenusių žmonių atmintyje.

Rugpjūčio viduryje Sachos respublikoje (Jakutija) aptiktas trejų ar ketverių metų gauruotojo raganosio jauniklis. Radinys puikiai išsilaikęs, iš pirmo žvilgsnio matyti storas riešutų spalvos kailis ir nosies ragas.

Praėjusių metų pabaigoje Aberdyno muziejaus kuratoriaus padėjėja Abeer Eladany peržiūrinėjo muziejaus kolekcijose saugomus objektus – ir aptiko daiktą, kuris, atrodo, čia visai nepriklausė.

Mokslininkai išsiaiškino, kad majai į savo miestą Tikalį gabenosi mineralą ceolitą ir naudojo jį vandens filtravimui tūkstančius metų prieš tai, kai tai sugalvojo kitos civilizacijos. Vandens filtravimas majų mieste greičiausiai buvo daug geresnis už bet ką, ką žinojo europiečiai, po 1500 metų užkariavę majus.

Senovės istorikai stepių klajoklius dažnai apibūdindavo kaip smurto nevengiančius žmones, atsidavusius karui ir plėšikams. Tačiau archeologinių ir antropologinių duomenų apie smurtą šiose bendruomenėse ankstyvųjų amžių laikais iki šiol nebuvo.

Egipto archeologai padarė stulbinantį atradimą, kuris leido geriau suprasti senovės civilizaciją, gyvavusią šiame regione prieš maždaug 6 tūkst. metų. Viena ekspertė tai pavadino „įdomiausiu kada nors padarytu atradimu“.

Prieš aštuonis šimtus metų prerijose Misisipės pakrantėje stovėjo miestas – aukštos kultūros centras, kuriame gyveno daugybė žmonių. Miesto gyventojai pylė dirbtines kalvas, gerai išmanė astronomiją ir galimai aukojo savo dievams jaunas merginas. Svarbiausią šios kultūros miestą archeologai dabar vadina Kahokija. O kas jį pastatė? Iš kur atsirado gentis, apsigyvenusi didžiosios Šiaurės Amerikos upės pakrantėje?

Mokslininkai ištyrė 1,5 m ilgio mamuto iltį, rastą Tomės upės žemupyje, Sibire. Ant ilties išraižyti keturi kupranugariai ir žmogus, apsirengęs kaip kupranugaris. Tyrėjai mano, kad piešinys vaizduoja sceną, kaip užsimaskavęs medžiotojas sėlina prie kupranugarių tikėdamasis juos sumedžioti.

Kaip teigiama naujienų pranešimuose, iš ežero dugno Toskanoje (Italija) netrukus turėtų iškilti viduramžių „vaiduoklių miestas“. Tai gali būti pirmas kartas, kai palaidotas miestas dienos šviesą išvys po daugiau nei 25 metų.

Floresas – sala Indonezijoje, viena iš didžiausių, labiausiai kalvotų Mažųjų Sundos salų. Salai vardą suteikė portugalai, kurie ją atrado ir buvo sužavėti jos nuostabia augmenija. Floresas – gėlių sala.

Nefertitės palaidojimo teorija pirmą kartą buvo išplėtota 2015 m. – britų egiptologas Nicholas Reevesas teigė, kad už faraono Tutanchamono kapo gali egzistuoti slaptos kameros. Tais pačiais metais teorija buvo paremta preliminariais tyrimais.