Bodeno ežero dugne Šveicarijoje rasti 5500 metų megalitai

Pasak archeologų, Bodeno ežero, esančio prie Šveicarijos ir Vokietijos sienos, dugne slepiasi tikras “šveicariškas Stounhendžas”, t.y. stambus senovinis megalitinis statinys.

Ežero dugne narai rado daugybę akmenų, tarp jų kelis labai didelius, kuriuos ten pastatė aiškiai žmogaus rankos. Paprastomis akimis tose nuotraukose sunku įžiūrėti ką nors, išskyrus gamtinę akmenų sankaupą, tačiau patyrę archeologų žvilgsniai iškart įžiūrėjo žmogaus įsikišimą.

Šie akmenys buvo sukurti neolito laikotarpiu.

Vietinė žiniasklaida praneša, kad megalitai guli vos 4,5 metro gylyje Šveicarijai priklausiančioje ežero pusėje.

Vieną akmenį nuo kito skiria beveik vienodi tarpai, būtent tai pakišo archeologams mintį, kad tai - žmogaus rankų kūrinys.

“Akivaizdu, kad šie akmenys, kurių ilgis siekia iki 40 cm, specialiai pastatyti ant sluoksnio, susidariusio po ledynų tirpimo, o ne atsirado natūraliai”.

Kai šie akmenys buvo aptikti pirmą kartą, buvo manoma, kad jie liko po ledyno, kuris čia buvo prieš 18 tūkstančių metų. Po pirmųjų tyrimų kilo versija, kad megalitai buvo pastatyti bronzos amžiuje, vos prieš tūkstantį metų iki mūsų eros.

Kai kurie akmenys atrodo kaip aptašyti ir turi beveik stačiakampę formą. Kiti, atrodo, buvo beveik neapdirbti.

Dabar tyrinėtojai sutaria, kad tiems akmenims gali būti 5 tūkstančiai metų, gal net 5,5 tūkstančio. Tuo laiku ežero kranto linija buvo gerokai žemiau, o megalitai stovėjo arba seklumoje arba ant kranto prie pat vandens.