Astralinis Pasaulis:

Vokietijoje išliko labai senais laikais užgimusi legenda. Joje pasakojama apie kūdikių dingimą tiesiog šokiruotų tėvų akivaizdoje. Kartais taip pat netikėtai vaikai sugrįžta. Senoviniame pasakojime teigiama, kad pernešti į kitą pasaulį ir atgal sugrąžinti vaikai visam amžiui tapdavo "pažymėtaisiais".

Vienas iš paslaptingiausių ir, be abejo, labiausiai gąsdinanti ir pastaruoju metu aktyviai aptariama anomalija yra žmonių dingimai - tiek pavienių žmonių, tiek ištisų grupių. mes nekalbame apie banalius dingimus, susijusius su kriminaliniais nusikaltimais ir atskirų subjektų noru "sumėtyti pėdsakus". Toliau pateikiamų pavyzdžių paaiškinti įprastinėmis kategorijomis tikrai nepavyks.

Šiandieniniai mokslininkai tik spėja, kad šalia mūsų egzistuoja paraleliniai pasauliai. O štai mūsų protėviai, atrodo, apie juos žinojo jau prieš daug amžių. Garsus XV amžiaus religinis veikėjas, liuteronybės įkūrėjas Martynas Liuteris rašė apie jam iš aukščiau duotą apreiškimą, kuriame buvo sakoma: "negandos užklupo žemę, baisios demoniškos jėgos neramina žmones, verčia juos santykiauti ir grobia žmonių sėklą, kad galėtų pratęsti savo demonišką giminę".

Psichologas Marius Daugelavičius įsitikinęs, kad „pas mus sapnai yra nurašomi, neva nereikšmingi. O daugelyje kultūrų nuo seno į sapnus buvo žiūrimta rimtai, laikoma, kad per sapnus žmogus bendrauja su dievais“. Pasak psichologo, sapnai gali būti kur kas naudingesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsio. Per juos mes galime spręsti savo problemas, įveikti baimes, gauti atsakymus ir net keisti savo gyvenimą. Sapnai – tai pasaulis, kuriam mes galime vadovauti, tereikia įdirbio.

Okultizmas pripažįsta trijų pasaulių egzistavimą, arba, jo kalba sakant, tris egzistavimo plotmes: astralinį pasaulį, tarpinį ir fizinį pasaulį. Pirmojo atstovas yra dvasia, antrojo – energija arba jėga, trečiojo – materija. Antrasis pasaulis – tai tarpininkas tarp pirmojo ir trečiojo. Tačiau visi trys pasauliai daugiau ar mažiau smelkiasi vienas į kitą. Iš tiesų energijos principas yra dvasia, o energija pasireiškia materijoje, kurią ji priverčia judėti.

Ar galima nutolti nuo savęs? Galima. Ir šįkart turima galvoje ne emocinė būsena, o tikras atsiskyrimas nuo savojo kūno. Šamanams ir jogams tokia patirtis – nieko keisto. O kas apie astralines keliones galėtų paliudyti nepatikliam europiečiui? Panašu, kad… fizikai.

Nuo seno tikėta, kad veidrodžiai turi mistinių galių ir yra laidininkai tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Filosofas, tarologas ir numerologas Leopoldas Malinauskas teigia, kad apskritai neaišku, kuris pasaulis yra tikras – mūsiškis ar atspindžio. Be to, anot pašnekovo, atspindys įrašo tam tikrą informaciją, todėl į papročius, susijusius su veidrodžiais, negalima numoti ranka.

Kaip reaguotumėte, grįžę namo ir radę virtuvėje pietus gaminančią senelę, kuri neseniai mirė? Toks Stepheno Kingo plunksnos vertas scenarijus nutiko vienai šeimai Kinijoje – 95 m. Li Siufeng po šešių dienų išlipo iš neužkalto karsto.

Keistas ir neįprastas atsitikimas įvyko 1753 m. gegužės 3 d. nedideliame Takonos miestelyje Sicilijoje. Albertas Gordonis, gerbiamas miestietis ir šeimos galva, vaikštinėjo savo dvaro kieme ir netikėtai visų akyse dingo. Jis neišvyko į kitą miestą, neišplaukė į žemyną, nepasiklydo kalnuose. Šio nepaprasto įvykio liudininkais tapo Gordonio žmona, grafas Zenetis ir pora draugų.

Mitai, kaip religinis reiškinys, žmoniją lydi nuo neatmenamų laikų. Archajiniais laikais, mitu buvo bandoma pagrįsti visą pasaulėvoką ir pasaulėkūrą. Archajinis žmogus, mitinę tikrovę, dažnai laikydavo realesne nei profaniškąją. Tikėjimas mitais, senovėje, žmones nukreipdavo į sakraliąją tikrovę. Mitai buvo tokie svarbūs, kad vieną kartą jį papasakojus, jie tapdavo dogma.

Dažnai vaikų ligos ar negalavimai mums atrodo įprastas reiškinys , tačiau retas kuris susimąstome, kodėl iš tikrųjų vaikai suserga. Žvelgiant iš energetinės pusės. Jei vaikai serga, pirmiausia turime galvoti apie vaiko motinos vidinę būsena. Vaiko sveikata priklauso nuo motinos energetinės būklės iki kol jis sulaukia 21 metų, nes nuo šio amžiaus asmuo prisiima asmeninę karminę atsakomybę.