Astralinis Pasaulis:

Apie tai, kad kartu su mūsų pasauliu egzistuoja ir alternatyviniai / paraleliniai pasauliai, jau seniai žino ne tik mokslinės fantastikos atstovai. Pastaruoju metu vis daugiau įvairių tyrinėtojų kalba, kad tų pasaulių egzistavimas gali būti visai realus. Jei mes egzistuojame pasaulyje, kurį supa daugybė kitų visatų ir dimensijų, nėra nieko keisto, kad kartkartėmis šie pasauliai kažkokiu būdu gali susiliesti, o žmonės iš vieno pasaulio gali „nuslysti“ į kitą.

Galima drąsiai sakyti, kad ne, tačiau yra viena išimtis. Tai sąmoningo sapnavimo praktika, kuri atveria neįtikėtinų galimybių išnaudoti pasąmonės galias. Tačiau sakoma, kad tai – slidus kelias, vedantis beprotybės link. Ar pasinėrus į sąmoningus sapnus galima prarasti ryšį su realybe?

Jie sako, kad atvyko į mūsų planetą iš miestų, kurių tiesiog nėra pasaulio žemėlapyje, pasakoja apie savo keistus judėjimus laike ir erdvėje. Kas iš tiesų slypi už žmonių ir paralelinių pasaulių fenomeno, o gal tai tiesiog didžiausia afera?

Ar sapnuose jus aplankė miręs žmogus? Tokie sapnai yra vieni iš dažniausių ir aplanko daugybę žmonių tam tikru gyvenimo momentu.

Lonas Strikleris, anomalių reiškinių tyrinėtojas iš Baltimorės (JAV), nelabai seniai gavo elektroninį laišką nuo Polo Kočreino, gyvenančio Australijoje, Perto mieste. Polas savo laiške pasakojo, kad jam jau tiesiog įgriso skraidančios permatomos sferos, ir prašė jam padėti rasti tokį žmogų, kuris sutiktų ištrinti šį fenomeną.

Kiek gyvenimų skirta žmogui? Kokiu pavidalu po mirties mes grįžtame (jei iš viso grįžtame) į Žemę? Pagaliau, ar įmanoma, sužinojus apie tai, kuo buvome praeituose gyvenimuose ir nuo ko mirėme, įveikti įvairius negalavimus šiame gyvenime? Į visus šiuos klausimus bando atsakyti amerikiečių reanimatologas Raimondas Moudis savo knygoje „Grįžimas atgal“. Šios knygos parašymą įkvėpė štai tokie įvykiai.

Žmogus, kviečiantis dvasias, gali būti, sukuria rezonansą su jų virpesiais. Jos girdi žmogaus kvietimą ir skuba pas jį, kaip vampyrai į kraujo kvapą. Manoma, kad dvasios minta tokio žmogaus energija, sugriauna užtvaras, skiriančias įvairius matavimus, ir atveria praėjimą iš savo pasaulio į mūsų.

Kai kurie tyrėjai mano, kad OBE ir sąmoningas sapnavimas yra vienas ir tas pats. Tačiau yra ir manančių, jog nepaisant panašumų, tai yra dvi skirtingos patirtys. Labiau ezoterinės teorijos teigia, jog OBE metu siela iš tiesų atsiskiria nuo kūno ir iškeliauja į „astralinę kelionę“ po kitus pasaulius. OBE taip pat dažnai įvyksta priešmirtinių išgyvenimų (angl. near-death experience, NDE) metu, t.y. žmonėms, ištiktiems klinikinės mirties.

Ko gero, visais laikais gyvavo mintis, kad žmogus yra nemirtingas, o tiksliau – jo siela. Religija, literatūra, įvairių šalių ir tautų folkloras įvairiose išsivystymo stadijose padarydavo išvadą – gyvenimas yra begalinis. Juk žmonės visada tikėjo (ar norėjo tikėti), kad gyvenimas nesibaigia tada, kai sustoja širdis. Tačiau XX amžiaus žmogui neužteko „lyrikos“, jam reikėjo, kad visa tai būtų patvirtinta argumentais ir nepaneigiamais įrodymais...

Ar yra gyvenimas po mirties? Religija į tai atsako teigiamai, oficialusis mokslas - neigiamai. Kurie teisūs, pasakyti sunku, nes iš ano pasaulio dar niekas negrįžo. Tačiau iš ten kartais ateina žinios, pavyzdžiui, kai žmogus ima automatiškai rašyti, prieš savo valią fiksuodamas popieriuje įvairią informaciją, kuri pati pas jį ateina. Kokios žinios gaunamos iš ano pasaulio?

Jau seniai buvo manoma, kad pagal matytus sapnus galima numatyti ateitį, buvo sudarinėjama daugybė sapnininkų, aiškinančių sapnų reikšmę, tačiau pats populiariausias buvo „Senas ir naujas įprastinis spėjimo ORAKULAS, po mirties rastas pas 106 metų amžiaus senolį Martyną Zadeką, pagal kurį jis sužinodavo kiekvieno likimą per žmogaus laimės ir nelaimės ratus, naudojant stebuklingą veidrodį arba sapnininką”.

Mūsų protėviai tikėjo, kad be matomo pasaulio, dar egzistuoja antgamtinių jėgų pasaulis, neregimai dalyvaujantis visuose mūsų darbuose. Jie bijojo šių galingų jėgų, bet kartu tikėjo, kad protėviai gali iš aukštybių padėti gyviesiems.

Šiame straipsnyje skaitytojams trumpai pristatysiu karmos ir reinkarnacijos koncepcijas, kurios nuo XX amžiaus Vakaruose tapo pakankamai populiarios, tačiau, deja, suvokiamos tik labai paviršutiniškai ir dažniausiai perdėm supaprastintai. Tikiuosi, kad tiems, kas šiomis temomis domisi, kai kurie dalykai taps aiškesni, o pats pasaulio vaizdas bus pilnesnis.

Nacionalinis Hoking Hilso (Hocking Hills) parkas Ohajuje - nepaprasto grožio vieta. jame yra didelis krioklys, taip pat urvas su didžiuliu įėjimu, vaizdingi tankūs miškai ir uolos. tačiau, panašu, kad šiame parke yra ir portalas į kitą matavimą ar paralelinį pasaulį.

Kristiano Ašmoro šeimą sudarė jis pats su žmona, jo motina, dvi suaugusios dukros ir 16-os metų amžiaus sūnus. Jie gyveno Trojoje (Niujorko valstija) ir buvo pasiturintys ir buvo gerbiami žmonės. 1871 ar 1872 metais Ašmorų šeima iš Trojos persikėlė į Ričmondą (Indianos valstija), o dar po metų ar dviejų - į Kvinsio (Ilinojaus valstija) apylinkes, kur šeimą nusipirko fermą ir joje įsikūrė. Netoliese namo tekėjo upelis su šaltu ir švariu vandeniu, kurį šeima sėmė savo poreikiams visais metų laikais.