Ateiviai ir žmonių civilizacija

Oficialusis mokslas teigia, kad žmonijos civilizacija prasidėjo maždaug prieš penkis tūkstančius metų. Būtent tuomet ėmė atsirasti pirmosios kultūrinės bendruomenės ir steigtis miestai, atsirado socialinės tvarkos daigai su visais būdingais požymiais - prekių gamyba, prekyba, centralizuota valdžia.

Dar prieš tris dešimtmečius niekam nekėlė abejonės siūlymas senesnius laiko sluoksnius apibūdinti kaip bendruomenę su pirmykščiais santykiais. Šiandien vis daugiau specialistų yra įsitikinę, kad žymiai ankstesniais periodais, netgi prieš Atlantidą ir Senovės Egiptą, jau egzistavo išsivysčiusios civilizacijos. Tokį šuolį žmonijos vystymesi senovėje kai kurie mokslininkai aiškina ateivių įtaka, nes šiems teiginiams pagrįsti yra materialių įrodymų. O patys ateiviai daugelyje senovės kultūrų buvo laikomi dievais.

Egipto piramidės, Sfinkso statula, majų genties piramidės ir Stounhendžas, taip pat kiti panašūs artefaktai iki šiol mokslininkams kelia daugybę klausimų. Tokių statinių statyba, netgi atsižvelgiant į šių dienų statybų technologijas, yra labai sudėtinga ir daug lėšų reikalaujanti veikla. Prieš keletą tūkstančių metų žmonės neturėjo supratimo netgi apie geometrijos dėsnius, nekalbant apie tai, kad neturėjo paprasčiausių matavimo priemonių. Pastatyti visiškai tiesiai kelių metrų ilgio sieną ar tvorą buvo praktiškai neįvykdoma užduotis, o ką jau kalbėti apie aukštus statinius.

Kad ir kaip buvo, šiandien mes galime savo akimis įsitikinti, kad ne tik Egipto piramidės, bet ir dar senesni analogiški statiniai Peru ir Meksikoje pastatyti tiesiog idealiai. Prisitaikyta prie topografinių sąlygų, o tas faktas, kad per tiek amžių statiniai nesugriuvo, rodo, kad buvo atlikti detalūs pirminiai skaičiavimai. Jiems atlikti reikia specialios optinės įrangos, nuotraukų iš kosmoso - be šių priemonių negali būti pastatytas nė vienas tokio dydžio statinys.

Ypatingą susidomėjimą kelia šumerų civilizacijos periodo statiniai, esantys šiuolaikinės Turkijos ir Irako teritorijose. Ši tauta šiandien laikoma pačia seniausia ir pagrįstai manoma, kad ji pirmoji sukūrė civilizaciją. Negalima atmesti teiginio, kad pasinaudodami iš šumerų, kurie paslaptingai išnyko nuo Žemės paviršiaus, žiniomis, vėliau atlantai ir egiptiečiai sukūrė savo technologijas. Mokslininkams pavyko aptikti keletą religinio pobūdžio statinių, sudarančių ištisus kompleksus, užneštus storu smėlio sluoksniu.

Kasinėjimų metu paaiškėjo, kad šių statinių amžius yra daugiau nei 10 tūkstančių metų, ir šie statiniai buvo pastatyti, laikantis visų inžinierinių taisyklių. Tyrinėtojai viduje aptiko daug sieninių bareljefų ir lipdinių, tarp kurių buvo nedidelė figūrėlė, primenanti Sfinksą. Nors pastato stogas neišliko, viduje liko visos atraminės kolonos, sustatytos griežta tvarka. Visos šios detalės liudija, kad statybos metu buvo naudojamos aukštosios technologijos.

Komplekso apylinkėse nebuvo aptikta charakteringų senovės gyvenviečių požymių - kapų, buities reikmenų, laužaviečių ir pan., todėl galima teigti, kad statinys buvo naudojamas tik periodiškai ir tik kažkokių svarbių apeigų atlikimui. Mokslininkai neaptiko ir ankstesnių istorinių sluoksnių, todėl susidaro įspūdis, kad visas statinys buvo sumanytas ir pastatytas specialiai pasirinktoje vietoje. Priežastis, dėl kurios kompleksas atsidūrė po smėlio sluoksniu, buvo visiškai ne gamtos kataklizmas. Nustatyta, kad kompleksas po smėliu buvo palaidotas specialiai. Rankiniu būdu atlikti tokį darbą neįmanoma, o tai reiškia, kad ir šiuo atveju buvo naudota kažkokia galinga technika, kurią galėjo pateikti tik ateivių civilizacija.

Gerai išlikusių majų piramidžių Meksikoje tyrimas pateikė sensacingus rezultatus. Mokslininkams pavyko gauti dar vieną įrodymą, kad senovėje gyvenusios tautos dievais laikė ateivius. Analizuojant piramidėse esančius bareljefus buvo aptiktas žmogaus su skafandru atvaizdas. Šiandien egzistuoja dvi versijos apie taip vadinamą kosmonautą - pavaizduotas ateivis, kuris, kaip ir kiti į jį panašūs, lankydavosi pas žmones, arba tai Žemės gyventojas, besileidžiantis į kelionę. Simboliška tai, kad Senovės Egipto dievų atvaizduose taip pat gana dažnai galima aptikti elementų, primenančių kosmonauto skafandro elementus. Mokslininkai, atlikę šių atvaizdų lyginamąją analizę, padarė išvadą, kad egiptiečiams buvo žinomos analogiškos technologijos arba juos lankė ateiviai, kurie vėliau tapo dievais.

Išvertus senuosius manuskriptus ir ant sienų esančius užrašus paaiškėjo, kad ateiviai, greičiausiai, į Žemę atvyko ne iš labai toli, o iš artimiausios kaimynės - Veneros. Šį argumentą patvirtina tai, kad majai buvo pastatę daug observatorijų su angomis lubose, pro kurias buvo galima stebėti tik šią planetą. Tokį didelį dėmesį Venerai galima paaiškinti dar tuo, kad ji nutolusi gana netoli nuo Žemės ir yra gana didelė. Šios ypatybės leidžia planetą gerai matyti netgi plika akimi, todėl negalima atmesti galimybės, kad senovėje gyvenusios tautos būtent šią planetą laikė dievų namais.

Mokslininkai teigia, kad šiandien Venera visiškai netinka gyvenimui. Planetoje yra nuolatinis šiltnamio efektas, dėl kurio temperatūra paviršiuje pasiekia 400T3. Dėl nuolatinių debesų saulės spinduliai praktiškai nepasiekia planetos paviršiaus. Debesys sudaryti iš anglies dioksido ir sieros mišinio, todėl planetoje dažnai lyja sieros rūgšties lietus.

Manoma, kad šumerų laikais Venera visiškai tiko gyvenimui, planetoje gyveno išsivysčiusi rasė, turinti reikiamas technologijas kosmoso užkariavimui. Būtent šios planetos atstovai užmezgė kontaktą su Žemės gyventojais ir jiems perdavė reikalingas žinias. Gali būti, kad būtent jie yra ir Atlantidos, ir šumerų civilizacijos įkūrėjais. Jeigu su atlantais daugmaž viskas aišku, nes jų valstybė nugrimzdo į dugną, tai šumerai paprasčiausiai išnyko. Ne vienam tyrinėtojui susidarė įspūdis, kad visa civilizacija iškeliavo iš planetos, nes nėra jokio masinio pasitraukimo, užpuolimo ar sugriovimų pėdsakų. Viskas liudija apie tai, kad žmonės tvarkingai ir suplanuotai susėdo į kažkokį kosminį laivą ir dingo...

Ar jų kelionės tikslu buvo Venera, ar jie kažkaip persikėlė į kitą Žemės regioną, nėra žinoma. Tiksliai galima pasakyti tik tai, kad Venerą dengiantys debesys neleidžia vizualiai ištirti planetos, o bet kokių kosminių aparatų siuntimas į šią planetą baigiasi nesėkme. Kiekvieną kartą, kai kosminis aparatas nusileidžia Veneros paviršiuje, įvyksta kažkoks gedimas ir ryšys nutrūksta. Skirtingai nei Marsas, iš kurio pavyko gauti žymiai daugiau informacijos, Venera atkakliai slepia savo paslaptis. Arba jas slepia kažkas, kas gyvena planetoje ir nenori jokių kontaktų su kaimynais.

Reikia pasakyti, kad šumerai nėra vienintelė tauta, kuri paslaptingai dingo, po savęs palikdama didelį palikimą ir daugybę neatsakytų klausimų. Mokslininkai bando rasti analogiją tarp šumerų civilizacijos ir vėlesnių civilizacijų, pavyzdžiui, majų. Daugybė artefaktų liudija tai, kad ši tauta, kaip ir šumerai, galėjo naudotis netgi mūsų dienų požiūriu fantastiškomis technologijomis. Nors ši civilizacija ne išnyko, kaip šumerų, o sunyko, iki šiol priežastys, kodėl taip atsitiko, nėra žinomos. Gali būti, kad dėl kažkokios priežasties nutrūko kontaktai su ateiviais, gal net dėl Veneroje įvykusio kataklizmo.

Majų civilizacija neteko dievų paramos iš dangaus, nebegavo naujų technologijų ir nebebuvo kontroliuojama. Kaip dažniausiai būna tokiais atvejais, į pirmą vietą iškyla žynių religinis fanatizmas, kuris yra civilizacijos sunykimo pradžia. Dėl šios priežasties XVI amžiaus pradžioje majai nieko negalėjo priešpastatyti europiečių šaunamiesiems ginklams, todėl buvo kolonizuoti.

Analogišką scenarijų galima pastebėti ir Senovės Egipto civilizacijos vystymosi istorijoje. Egiptiečiai, turėję išskirtinas žinias ir technologijas, sugebėję pastatyti milžiniškus statinius, vėliau neatsilaikė prieš romėnų puolimą. Toks nuopuolis taip pat liudija, kad juos globoję dievai, kuriais iš tiesų buvo ateiviai, dėl kažkokios priežasties dingo.

Galima daryti išvadą, kad kai kurios tautos ateivių buvo pasirinktos, todėl jos ir išnyko, o kitos tautos paprasčiausiai buvo prižiūrimos. Išrinktosiomis tautomis, be šumerų, galima laikyti kai kurias Šiaurės Amerikos indėnų gentis, kurios dėl nežinomų priežasčių paliko savo gyvenamąsias vietas lygumose ir persikėlė gyventi į urvus, o vėliau visiškai dingo. Nėra palikta jokių puolimo ar panikos žymių, tačiau ant urvų sienų liko piešiniai, vaizduojantys nežinomas būtybes, primenančias ateivius su skafandrais.

Kažkada buvo manoma, kad Žemė žmonijai atskleidė visas savo paslaptis, tačiau, vystantis tyrimų technologijai, vis dažniau įsitikiname, kad taip nėra. Gali būti, kad 10 tūkstančių metų nėra paskutinė riba, nes šumerų ir kitų tautų gyvenviečių kasinėjimai vyksta toliau. Elektromagnetiniais tyrimų metodais buvo nustatyta, kad yra dar senesni istoriniai sluoksniai, todėl klausimas apie pirmąją civilizaciją vis dar lieka atviras.