Būsimų katastrofų metraštis iš Kolbrino Biblijos

Visi mes esame girdėję apie Nostradamo, Vangos, Mesingo pranašystes. Tačiau mažai kam teko girdėti apie nepaprastą manuskriptą - Kolbrino Bibliją, kurioje dar pusantro tūkstančio metų prieš Kristaus gimimą buvo išpranašauta daug to, kas iki šiol nutiko žmonijai. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad Kolbrino Biblija - tai senovinis dokumentas, perspėjantis ateities kartas apie būsimas katastrofas.

Faraonų palikimas

Šiandien sunku pasakyti, kas parašė šią knygą. Manoma, kad jos autoriais buvo Egipto mokslininkai ir astrologai. Yra ne viena legenda, kurioje pasakojama, jog Senovės Egipto žyniai turėjo sukaupę kažkokias slaptas ir labai galingas žinias, kurias saugojo nuo viso pasaulio.

Deja, iki mūsų dienų išliko tik šio manuskripto, kuris buvo pavadintas Kolbrino Biblija, likučiai. Iš viso išliko 11 knygos dalių. Pirmos šešios - Senovės egiptiečių tekstai, parašyti dar iki žydų išėjimo iš Egipto. Likusias penkias dalis parašė keltų žyniai. Šiame straipsnyje papasakosime, kaip įvyko tokia kūrybinė simbiozė.

Išsivysčiusios civilizacijos mokslininkai beveik prieš keturis tūkstančius metų parašė manuskriptą, kuris buvo pavadintas „Didžiąja knyga". Joje buvo pasakojama apie žydų išėjimą iš Egipto, kuris vyko panašiai tais pačiais laikais. Rankraštyje taip pat buvo aprašomas Pasaulinis tvanas, beje, su tokiomis detalėmis, apie kurias Senajame Testamente net neužsimenama.

Kalbant apie klasikinę Bibliją, tai joje Pasaulinis tvanas apibūdinamas kaip Dievo bausmė žmonijai už bedievybę ir paleistuvystes. Kolbrino rankraštyje apie šį įvykį pasakojama moksliniu požiūriu. Tai buvo žmones užklupusi stichinė nelaimė, kuri įvyko ne aukščiausiojo valia, o dėl to, kad į Žemę nukriko kosminis objektas - kometa ar meteoritas. Rankraščio autoriai etapais aprašo Griovėjo pasirodymą danguje, kuris ir tapo iki tol neregėtos planetos mastu katastrofos priežastimi. Štai kai kurios ištraukos iš Kolbrino Biblijos: „Žemė buvo sunaikinta ir atkurta ne vieną, o du kartus. Didžiojo Žemės sunaikinimo metu Dievas iš dangaus padarė drakoną. Drakonas buvo siaubingas, jis mosavo uodega, kvėpavo ugnimi ir įkaitusia anglimi. Žmoniją ištiko didelė katastrofa. Drakono kūnas švietė ryškiai raudona šviesa, paskui jį driekėsi dūmų uodega. Jis mėtė pelenus ir karštus akmenis, o atėjimą lydėjo audros ir žaibai, o jūros išsiliejo iš savo krantų, pasiekdamos tolimiausius kampelius..."

Įdomu tai, kad lygiai taip pat senųjų Šumero ir Babilono tautų legendose apibūdinama Nibiru planeta.

Užuominos apie paslaptingą dangaus ateivį yra ir Šventajame rašte, kuriame pasakojama apie „Pelyno žvaigždę", kuri visą vandenį padarė „karčiu ir netinkamu gerti

Sprendžiant iš Kolbrino Biblijoje esančio aprašymo, globalinė katastrofa įvyko dėl to, kad į Pasaulinį vandenyną nukrito didžiulis meteoritas. Susidariusi didžiulė banga apibėgo visą planetą. Arba tai galėjo būti Žemės „susitikimas" su ledo kometa.

Rankraštis daugiau nei tūkstantį metų buvo Senovės Egipte, kur, panašu, vaidino tam tikrą vaidmenį žynių išsilavinime, kol finikiečiai jūrininkai neatgabeno jį į Senovės Angliją.

Senovės pilies brangenybės

Ten rankraštis pateko į rankas keltų žyniams, kurie labai detaliai išnagrinėjo jame surašytą informaciją. Tiesa, neaišku, kokiu būdu jie iššifravo Senovės egiptiečių hieroglifus, tačiau faktas lieka faktu - rankraštis buvo saugomas kaip didžiausia relikvija.

Kai Anglijoje įsivyravo krikščionybė, manuskriptas buvo perkeltas saugoti į Glastonberio abatiją. Įdomu tai, kad ši abatija Anglijoje gerai žinoma dėl to, kad joje palaidotas garsusis Biblijos veikėjas Juozapas iš Arimatėjos, kuris, atseit, paliko čia saugoti iš Jeruzalės atgabentą Šventąjį Gralį.

Visiškai suprantama, kad „Didžiosios knygos" egzistavimas buvo laikomas iššūkiu katalikų Biblijai - „vieninteliam Dievo žodžiui Žemėje". Be to, „Didžiojoje knygoje" išdėstyta Žemės sukūrimo istorija buvo laikoma šventvagiška. Sunaikinti velnio kūrinį nusprendė Anglijos karalius, kurio įsakymu abatija, kurioje buvo saugojamas neįkainojamas manuskriptas, buvo sudeginta.

Ugnyje nukentėjo ar sudegė daugybė senovinių manuskriptų, laikomų bibliotekoje. Daugelis neįkainojamų dokumentų buvo prarasta amžiams, tačiau Kolbrino Biblijos ritinėlis išliko, jį išsaugojo keltai. Informacija apie tai, kad manuskriptą pavyko išgelbėti, labai ilgai buvo laikoma paslaptyje. Apie jį buvo sužinota tik XVIII amžiaus pradžioje, kai visuomenei buvo pristatyta ši Biblija.

Protėvių pranašystės

Gana įdomus yra faktas, kad Kolbrino Biblijos autoriai mums pranašauja dangaus Griovėjo sugrįžimą. Ir jo sukeltos katastrofos gali visiškai sunaikinti mūsų planetą. Pateikiame keletą citatų iš manuskripto: „Iki Pabaigos gyvens šimtas dešimt žmonių kartų. Iškils ir žlugs karalystės. Žmonės skraidys ore, kaip paukščiai, ir plaukios jūrose, kaip žuvys. Vyrai tarpusavyje kalbėsis dėl taikos, ir tai bus jų dienos - veidmainystės ir apgavystės dienos. Moterys bus kaip vyrai, o vyrai bus kaip moterys, žmogus bus tik aistros žaisliukas.

Iškils ir po to išnyks išminčių tauta. Ir jų kalba išnyks. Įstatymų leidėjų šalis vadovaus Žemėje ir nugrims į užmarštį. Jie pavergs visą pasaulį, kalbės apie taiką, tačiau atneš karus. Jūrų nacija bus didesnė už bet kurią kitą, tačiau bus kaip obuolys su iš-
puvusiu viduriu, todėl nebus stipri. Prekybininkų liaudis sunaikins žmones, kuriančius stebuklus, ir tai bus jos pergalė.

Aukštas kovos prieš žemą, šiaurė kovos prieš pietus, rytai prieš vakarus, šviesa prieš tamsą. Žmonės bus suskirstyti rasėmis, jų vaikai gims svetimi tarp jų. Brolis kovos prieš brolį, vyras kovos prieš žmoną. Tėvai daugiau nebemokins savo sūnų, o sūnūs bus užsispyrę. Moterys taps bendra vyrų nuosavybe, joms nebebus rodoma jokios pagarbos. Sumaištis kils ir vyrų širdyse, jie ieškos kažko, patys nežinodami ko, juos neramins neapibrėžtumas ir abejonės. Jie turės daug turtų, tačiau bus skurdžios sielos. Tuomet Žemės ir Dangaus judėjime pasijus poslinkis ir drebėjimas. Žmonės drebės iš baimės. Ir tuo metu pasirodys Griovėjas.

Jis atvyks nepastebimai, kaip kapinių vagis. Žmonės nežinos, kas jis toks, tačiau žmonės bus apgauti. Griovėjo valanda išmuš greitai. Griovėjas ateis, kalnai ims skilinėti ir spjaudytis ugnimi ir pelenais. Medžiai bus sunaikinti, o vanduo užlies visą Žemę, jūros ims virti. Debesys degs ryškiai raudona spalva, o Žemė bus vario spalvos".

Jeigu Senovės Egipto žynių pranašystėms lemta išsipildyti, mums reikia joms gana gerai pasiruošti. Dauguma žmonių su šypsena klausosi tokias iš senovės atkeliavusias pranašystes. Ar nedarome didžiulės klaidos, kuri ateityje mums kainuos ypač brangiai? Laikas parodys.

Beje, mokslininkams dėl Kolbrino Biblijos autentiškumo kyla svarios ir pagrįstos abejonės. Pirma, tais laikais, kai finikiečiai plaukiojo į Angliją alavo, tenai gyveno gana laukinės gentys, kurios nejautė jokios pagarbos nesuprantamiems raštams. Antra, Artūro, Minervos, Juozapas iš Arimatėjos ir kitų šventųjų kapus Glastonberio vienuoliai aptiko tik tuomet, kai ieškojo lėšų vienuolyno statybai. Gali būti, kad šis dokumentas - tai eilinis pagąsdinimas žmonėms, kurį sugalvojo visokios mistikos mėgėjai.