Bristolio mokslininkas sako, kad iššifravo „Voiničiaus“ rankraštį

Bristolio universiteto akademikui pavyko tai, kas nepavyko nesuskaičiuojamiems kriptografams, lingvistams ir programuotojams — iškoduoti „paslaptingiausią pasaulyje tekstą“, Voiničiaus rankraštį.

Vaizduojamos dvi moterys, maudančios penkis vaikus. Žodžiai aprašo skirtingus temperamentus: tozosr (zyziantis: pernelyg triukšmingas), orla la (ant ribos: nekantrus), tolora (kvailokas), noror (apniukęs: nuobodus/liūdnas), or aus (auksinis paukštelis: gerai elgiasi), oleios (aliejuotas: slidus). Šie žodžiai žodžiai išliko katalonų kalboje [tozos], [or aus]; portugalų [orla], [tolos], [oleio]; rumunų [noros]. Žodžiai orla la apibūdina moter kairėje nuotaiką ir galbūt iš jos kilo prancūziška frazė 'oh là là', turinti labai panašią reikšmę  ©Voiničiaus rankraštis

Nors rankraščio tikslo ir prasmės mokslininkams nepavyko įminti ilgiau nei šimtmetį, Dr. Gerardas Cheshire'as garsiojo dokumento kalbą ir rašto sistemą nustatė per dvi savaites.

Žurnale Romance Studies publikuotame recenzuotame straipsnyje The Language and Writing System of MS408 (Voynich) Explained, Cheshire'as aprašo, kaip jam pavyko perprasti rankraštį ir tuo pačiu, atrasti vienintelį žinomą protoromaninės kalbos pavyzdį.

„Nagrinėdamas kodą, patyriau daug „eureka“ momentų, kuriuos sekė netikėjimas ir jaudulys, suvokus pasiekimo mastą tiek svarbos lingvistikai, tiek ir rankraščio kilmės ir turinio prasme.“

„Tai, ką jis atskleidė, yra nuostabiau už visus jį supančiu mitus ir fantazijas. Pavyzdžiui, rankraštį surinko dominikonų vienuolės, kaip pagalbinę knygą, skirtą Maria of Castile, Aragono karalienei, kuri yra Catherine'os iš Aragono senelės sesuo.

Užrašytas žodis 'palina', reiškiantis lazdą vandens gyliui matuoti. Raidė 'p' ištęsta.  ©Voiničiaus rankraštis

„Taip pat nebus perdėta sakyti, kad šis darbas yra vienas iš svarbiausių romanų ligvistikos pasiekimų. Rankraštis parašytas protoromanine kalba — iš kurios kilo dabartinės romanų kalbos – portugalų, ispanų, prancūzų, italų, rumunų, katalonų ir galų. Ši kalba buvo paplitusi Viduržemio jūros regione viduramžiais, bet ji buvo retai naudojama oficialiuose ar svarbiuose dokumentuose, nes karaliai, bažnyčia ir valdžia naudojo lotynų kalbą. Dėl to protoromaninė kalba buvo dingusi iš visų įrašų – iki šiol.“

Cheshireas lingvistinais terminais paaiškina, kuo šis rankraštis toks neįprastas:

„Jame naudojama išnykusi kalba. Jos raidyną sudaro nepažįstamų ir geriau žinomų simbolių kombinacija. Jame nėra specialių skyrybos ženklų, nors kai kurios raidės turi simbolinius variantus, nurodančius skyrybą ar kirčius. Visos raidės – mažosios ir nėra dvigubų priebalsių. Joje yra dvibalsių, tribalsių, keturbalsių ir netgi penkiabalsių, naudojamų fonetinių komponentų sutrumpinimui. Be to, jame yra kai kurių lotyniškų žodžių ir sutrumpinimų.“

Vinjetėje A vaizduojamas vulkano išsiveržimas, dėl kurio reikėjo siųsti gekbėjimo misiją ir nupiešti žemėlapį. Jis iškilo iš jūros ir suformavo naują salą, pavadintą Vulcanello, kuri 1550 metais, po kito išsiveržimo, susijungė su Vulcano sala. Vinjetėje B vaizduojamas Ischia ugnikalnis, vinjetėje C – Castello Aragonese salelė, o vinjetėje D pavaizduota Lipari sala. Kiekvienoje vinjetėje yra naiviai nupiešti ir kiek stilizuoti vaizdai su anotacijomis, kur paaiškinama ir pridedama detalių. Kitose penkiose vinjetėse nuodugniau aprašomas pasakojimas. 
©Voiničiaus rankraštis

Kitas žingsnis – panaudoti šias žinias viso rankraščio vertimui ir sudaryti leksikoną, kas, kaip pripažįsta Cheshire'as, užtruks ir kainuos, nes rankraštyje – daugiau nei 200 lapų.

„Kalba ir rašymo sistema paaiškinta, rankraščio puslapiai pateikt mokslininkams tirti ir pirmą kartą atrasti jo tikrąjį lingvistinį ir informacinį turinį“.

Rašo UfoSpace.net Publikuoja technologijos.lt