Neįminta Voiničiaus rankraščio mįslė

Voiničiaus rankraštis vadinamas paslaptingiausia pasaulio knyga. Kodėl? Todėl, kad viduramžiais parašytas rankraštis kol kas neiššifruotas ir kelia daugiau klausimų, negu randama į juos atsakymų. Įdomu tai, kad Voiničius gimė Lietuvoje. Tačiau apie viską iš pradžių.

Rankraščio kelias iki Voiničiaus

Vilfridas Mykolas Voiničius gimė 1865 m. Kaune. Gyvenimas susiklostė taip, kad gimtinėje jis gyveno trumpai – išvyko studijuoti į Maskvą. Ten įsitraukė į pogrindinę veiklą, galiausiai atsidūrė Londone ir tapo antikvaru.

Paslaptingą rankraštį Voiničius įsigijo 1912 m. iš žmogaus, kurio tapatybės niekas nežino ir tikriausiai niekada nesužinos, nes antikvaras pasižadėjo iki mirties neišduoti prekeivio. Manoma, kad rankraštis į antikvariatą pakliūti galėjo iš jėzuitų vienuolyno. Iš pridėto laiško galima suprasti, kad anksčiau šis rankraštis priklausė Habsburgų dinastijos atstovui – karaliui Rudolfui II. Pastarasis galvojo, kad rankraščio autorius yra Rodžeris Beikonas – žymus XIII a. vienuolis pranciškonas ir gamtininkas. Viename rankraščio puslapyje įrašyta Rudolfo II rūmų vaistininko pavardė, todėl manoma, kad jam padedant rankraštis pateko Džordžui Barešui. Alchemikui mirus, rankraštis atsidūrė pas jėzuitų mokslininką Atanasijų Kircherį. Toliau šio rankraščio kelias nežinomas, kol jį įsigijo Voiničius.

Užminta mįslė

Paslaptingas rankraštis patraukė Voiničiaus dėmesį. Nesuprasdamas, kas jame rašoma, antikvaras nufotografavo kelis fragmentus ir išsiuntė kriptologams. Tuomet ir paaiškėjo, kad šis rankraštis – nelengvas galvosūkis.

Kelerius metus rankraštį šifravo vienas žymiausių ir gabiausių to meto kriptologų Viljamas Niuboldas. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis Amerikos vyriausybei atkoduodavo bet kokius slaptus šriftus. Tačiau Voiničiaus rankraštis jam buvo neįveikiamas. Porą metų dirbęs su šiuo rankraščiu, mokslininkas teigė, kad jį parašė minėtas Rodžeris Beikonas, bet prisipažino, kad tvirtų argumentų tam pagrįsti neturi. Šifruodamas paslaptingą raštą, kriptologas susidurdavo vis su naujais sunkumais – nagrinėjant atskirus fragmentus atsirasdavo vis kitokių duomenų.

Tai, kad Viljamas Niuboldas neįveikė šio rankraščio kodo, tapo sensacija. Kiti mokslininkai su entuziazmu griebėsi paslaptingo rankraščio analizės. Tačiau iki šių dienų dar niekam nepavyko iššifruoti Voiničiaus rankraščio, nustatyti jo autoriaus ir įminti mįslės, apie ką jame rašoma.

Įvairios teorijos ir aiškinimai

Voiničiaus rankraštis yra didžiulis iššūkis daugeliui mokslininkų. Buvo atlikta nemažai tyrimų ir analizių, bet išsiaiškinti pavyko labai nedaug. Dauguma teorijų gana intriguojančios ir įdomios, tačiau prieštaringos ir neturi tvirtų įrodymų.

Šifruota kalba. Voiničiaus rankraštį bandyta perskaityti įvairiomis pasaulio kalbomis: lotynų, arabų, vokiečių, hebrajų, sanskrito ir kt. Ieškota įvairių šifrų ir koduočių. Taikyti polialfabeto (tekste ištrinami arba neįrašomi balsiai, o paliekami tik priebalsiai) ir Kardano grotelių (trafaretas su tam tikrose vietose iškirptais langeliais, per kuriuos būtų galima perskaityti prasmingą žodį) metodai. Nors kai kas skelbėsi iššifravęs tekstą, tačiau iš tiesų nė viena versija nepasitvirtino.

Išgalvota ir specialiai sukurta kalba. Viena labiausiai paplitusių teorijų – rankraščio kalba galėjo būti sukurta jo autoriaus. Tyrėjai sutaria, kad rankraščio tekstas gana sudėtingas – dauguma žodžių vienskiemeniai. Todėl manoma, kad raštas galėjo būti išgalvotas.

Dviejų kalbų lipdinys. Ši teorija atsirado mikroskopu atlikus analizę ir paaiškėjus, kad rankraščio raštas atrodo taip, tarsi visas raides sudarytų du ženklai. Taigi gali būti rašyta dviem skirtingomis kalbomis, tik nė viena jų nežinoma. Toliau tęsiant šios teorijos įrodymus paaiškėjo, kad nemažai teksto ir piešinių buvo retušuoti, vadinasi, rankraščio kalba galėjo būti iškraipyta.

Mistifikacija. Bėgant metams ir negavus jokių konkrečių rezultatų, imta abejoti, ar Voiničiaus rankraštis nėra apgaulė, kokio nors viduramžių alchemiko parašytas bevertis veikalas. Taikant Zipfo dėsnį, kuris padeda nustatyti, ar tekstas nėra vien bereikšmių žodžių kratinys, patvirtinta, kad Voiničiaus rankraščio kalba rišli ir informatyvi, tik užšifruota. Praradę viltį tyrėjai vis labiau ima tikėti, kad šis rankraštis yra mistifikacija.

Rankraščio iliustracijos

Pastangos išsiaiškinti paslaptingo rašto šriftą buvo bevaisės, todėl kai kurie tyrėjai rankraščio mįslę bandė įminti nagrinėdami gausias iliustracijas. Tačiau ir jie susidūrė su tam tikrais sunkumais. Iliustracijų daug, kai kurios atpažįstamos, kitos – ne. Be to, jos labai įvairios: augalai, žvaigždynai, mechanizmai. Rankraštį tyrėjai suskirstė dalimis: astronomija, botanika, kosmologija, biologija, farmacija ir receptai. Spėjama, kad knyga turėjo būti mokslinė.

Įdomūs faktai

• Istorijos šaltiniai teigia, kad Rudolfas II Voiničiaus rankraštį nusipirko už 600 dukatų. Šiais laikais tai būtų apie 3,5 kg aukso.
• Rankraštis saugomas JAV, Jeilio universitete. Tokia buvo paskutinių Voiničiaus palikuonių valia.
• Vilfrido Mykolo Voiničiaus žmona – Etelė Lilijana Voinič, garsi anglų rašytoja, parašiusi romaną „Gylys“.
• Rankraštį sudaro 240 puslapių, jis apie 15 cm pločio ir 23 cm ilgio. Ne visi puslapiai vienodo dydžio – kai kurie didesni ir tvarkingai sulankstyti. Iliustracijos raudonos, mėlynos, rudos, geltonos ir žalios spalvos.
• Mokslininkai, tyrinėję Voiničiaus rankraščio fragmentus, sukūrė daug teorijų, bandančių atspėti knygos kilmę ir kalbą. Pagal augalus ieškota sąsajų su Kinija. Kai kas mano, kad rankraštį rašė du žmonės. Kiti teigia, kad knygą parašė Leonardas da Vinčis, tačiau kol kas visos teorijos yra tik nepagrįsti spėliojimai.

Rašo: priekavos.lt