Hipotezės ir Spėjimai:

Kai mokslininkams pasiūloma nauja idėja ar hipotezė, jie kartais atsako: jūsų idėja nepakankamai beprotiška, kad būtų tikra! Ufologija laukia nesulaukia tokios idėjos. Bet štai, kaip sakoma, pasirodė šviesa tunelio gale: tikrai beprotišką hipotezę apie kosminio superproto prigimtį, to, kuris atsakingas už skraidančias lėkštutes ir kitokius visatos stebuklus, iškėlė amerikiečių psichologas ir astronomas V.Lefevras.

Anot profesoriaus Richardo Massey, paprastas atsakymas į visus šiuos klausimus yra: „Kas žino?“. Būdamas Daramo universiteto Skaičiuojamosios kosmologijos instituto Karališkosios draugijos mokslo darbuotoju, R. Massey puikiai supranta, kad juodųjų skylių paslaptys yra milžiniškos.

Kaip W.Davisas rašė savo 1998 metais išleistoje knygoje „Shadows in the Sun“, inuito vyro šeima atėmė iš jo visus įrankius, taip bergždžiai norėdami atkalbėti jį nuo klaidžiojimo ledynuose ir apsigyventi jų kaime. Bet tai klajūno, esą, neišgąsdino – jis išėjo laukan, išsituštino, iš savo sušalusių išmatų suformavo ir išsigalando peilį. „Su tuo peiliu jis užmušė šunį, iš jo krūtinės ląstos suformavo roges, iš odos – diržus kitam šuniui ir dingo į tamsą“, – rašė autorius.

Geriausi kosmologijos modeliai rodo, kad Visata arba amžinai plėsis, arba su­si­trauks arba su­driks į sku­telius. Iškelta nau­ja prie­laida rodo dar keis­tes­nę ga­li­mą baig­tį.

Dar prieš keletą dešimtmečių daugelis šeimų namuose turėjo persiškus kilimus. Nors jie kainavo tikrai brangiai, buvo stengiamasi juos įsigyti, nes tai rodė, jog jų šeimininkai yra pasiturintys žmonės – juk geras kilimas kainavo brangiau nei gerai apmokamų darbuotojų mėnesinis atlyginimas. Persiškų kilimų mada Europos šalių sostines apėmė XX amžiaus pradžioje. Laikas ėjo, tačiau mada niekur neatsitraukė, tik brangius rankų darbo kilimus pakeitė pramoniniu būdu išausti kilimai.

Nesenas „Avengers“ filmas (atsargiai – galimi siužeto vingių atskleidimai) – šviežias kelionių laiku vaizdavimo pavyzdys. Stengdamiesi kuo didesnio tikroviškumo, filmo autoriai filme mini kelias mokslines koncepcijas ir netgi realų mokslininką – Oksfordo universiteto fizikos profesorių Davidą Deutschą. Jis publikavo tyrimus apie uždaras vienlaikes linijas (angl. closed timelike lines) – struktūras, kurios, remiantis kai kuriomis hipotezėmis, galima panaudoti kelionėms į praeitį (nors kritikai ir pabrėžė, kad filmas galiausiai labiau remiasi efektingu moksliniu žargonu, nei egzistuojančiais teoriniais modeliais).

Pagalvokime apie ne tokį jau ir linksmą ateities variantą: kas nutiktų, jei mes išnyktume? Nors gali atrodyti, kad tai tik gąsdinanti idėja, bet mokslininkai sako, jog egzistuoja gana didelė tikimybė, kad žmonės išnyks dar prieš Saulei tampant raudonąja milžine ir išnaikinant visą likusią gyvybę Žemėje.

Žmonija jau ilgą laiką kalba apie neatpažintus skraidančius objektus (NSO) pastebimus danguje ir protingas gyvybės formas, kurios galbūt nuo mūsų slepiasi kitose planetose. Žinoma, egzistuoja ne vien tik kalbos – jau kelis dešimtmečius mokslininkai bando identifikuoti NSO arba užmegzti kontaktą su ateiviais.

Daugelis amžių žmonijos protus jaudina mitai apie Atlantidą. Siužetai apie išnykusią civilizaciją dažnai sutinkami rašytojų-fantastų kūryboje, sukurtas ne vienas filmas apie paslaptingus šios šalies gyventojus. Mokslininkai iki šiol vis bando atsakyti į klausymą, kas iš tiesų slepiasi už Platono pasakotos istorijos.

Didžioji dauguma mūsų valgomos mėsos iki 2040 m. bus gaminama ne iš skerdžiamų gyvūnų, praneša portalas „The Guardian“. Tokius spėjimus, remiantis ekspertine nuomone, pateikia konsultacijų įmonės „A.T. Kearney“ atliktas tyrimas

Jis atsirado iš niekur. Tik prieš kelias savaites – alternatyvioje realybėje, labai panašioje į mūsų įprastąją – jis buvo pradėtas linksniuoti žiniasklaidoje, kaip lekiantis per juodą kosmosą ir nusitaikęs tiesiai į Žemę. Na, arba bent jau taip galvojama. Nes iš tiesų niekas tiksliai nežino. Greitai keičiantis duomenims, keičiasi ir hipotetiniai scenarijai. Pirma mokslininkai sako, kad susidūrimo galimybė – vienas prie 50 000. Po savaitės tikimybė padidinama iki 1 prie 100.