Hipotezės:

Geriausi kosmologijos modeliai rodo, kad Visata arba amžinai plėsis, arba su­si­trauks arba su­driks į sku­telius. Iškelta nau­ja prie­laida rodo dar keis­tes­nę ga­li­mą baig­tį.

Dar prieš keletą dešimtmečių daugelis šeimų namuose turėjo persiškus kilimus. Nors jie kainavo tikrai brangiai, buvo stengiamasi juos įsigyti, nes tai rodė, jog jų šeimininkai yra pasiturintys žmonės – juk geras kilimas kainavo brangiau nei gerai apmokamų darbuotojų mėnesinis atlyginimas. Persiškų kilimų mada Europos šalių sostines apėmė XX amžiaus pradžioje. Laikas ėjo, tačiau mada niekur neatsitraukė, tik brangius rankų darbo kilimus pakeitė pramoniniu būdu išausti kilimai.

Nesenas „Avengers“ filmas (atsargiai – galimi siužeto vingių atskleidimai) – šviežias kelionių laiku vaizdavimo pavyzdys. Stengdamiesi kuo didesnio tikroviškumo, filmo autoriai filme mini kelias mokslines koncepcijas ir netgi realų mokslininką – Oksfordo universiteto fizikos profesorių Davidą Deutschą. Jis publikavo tyrimus apie uždaras vienlaikes linijas (angl. closed timelike lines) – struktūras, kurios, remiantis kai kuriomis hipotezėmis, galima panaudoti kelionėms į praeitį (nors kritikai ir pabrėžė, kad filmas galiausiai labiau remiasi efektingu moksliniu žargonu, nei egzistuojančiais teoriniais modeliais).

Pagalvokime apie ne tokį jau ir linksmą ateities variantą: kas nutiktų, jei mes išnyktume? Nors gali atrodyti, kad tai tik gąsdinanti idėja, bet mokslininkai sako, jog egzistuoja gana didelė tikimybė, kad žmonės išnyks dar prieš Saulei tampant raudonąja milžine ir išnaikinant visą likusią gyvybę Žemėje.

Žmonija jau ilgą laiką kalba apie neatpažintus skraidančius objektus (NSO) pastebimus danguje ir protingas gyvybės formas, kurios galbūt nuo mūsų slepiasi kitose planetose. Žinoma, egzistuoja ne vien tik kalbos – jau kelis dešimtmečius mokslininkai bando identifikuoti NSO arba užmegzti kontaktą su ateiviais.

Daugelis amžių žmonijos protus jaudina mitai apie Atlantidą. Siužetai apie išnykusią civilizaciją dažnai sutinkami rašytojų-fantastų kūryboje, sukurtas ne vienas filmas apie paslaptingus šios šalies gyventojus. Mokslininkai iki šiol vis bando atsakyti į klausymą, kas iš tiesų slepiasi už Platono pasakotos istorijos.

Didžioji dauguma mūsų valgomos mėsos iki 2040 m. bus gaminama ne iš skerdžiamų gyvūnų, praneša portalas „The Guardian“. Tokius spėjimus, remiantis ekspertine nuomone, pateikia konsultacijų įmonės „A.T. Kearney“ atliktas tyrimas

Jis atsirado iš niekur. Tik prieš kelias savaites – alternatyvioje realybėje, labai panašioje į mūsų įprastąją – jis buvo pradėtas linksniuoti žiniasklaidoje, kaip lekiantis per juodą kosmosą ir nusitaikęs tiesiai į Žemę. Na, arba bent jau taip galvojama. Nes iš tiesų niekas tiksliai nežino. Greitai keičiantis duomenims, keičiasi ir hipotetiniai scenarijai. Pirma mokslininkai sako, kad susidūrimo galimybė – vienas prie 50 000. Po savaitės tikimybė padidinama iki 1 prie 100.

Nelabai seniai tyrinėtojų grupė Filipinams priklausančioje Lusono saloje aptiko raganosio skeletą. Straipsnyje, kuris buvo išspausdintas žurnale „Nature”, pažymimas tas faktas, skelete gerai matomi mėsos apdorojimo akmeniniais įrankiais pėdsakai. Atrodytų, niekuo neišsiskiriantis atradimas, jeigu ne vienas dalykas: skeleto amžius yra apie 700 tūkstančių metų! kaip teigiama antropologinėje koncepcijoje, šiuo istoriniu periodu šiame regione šiuolaikinių žmonių protėviai neturėjo jokio supratimo, kaip iš parankinių priemonių pasigaminti darbo įrankius.

Niekas nežino, kiek laiko gyvens žemėje. Bet gydytojai sako, kad svarbiausia užuomina – tiesiog mums po nosimi. Britų tyrinėtojai pastebėjo aiškų ryšį tarp pacientų amžiaus mirties metu ir jų kojos dydžio. Per 2 metus tyrėjai surinko ir apdorojo duomenis apie 3400 mirties atvejų.

Nežinomi dalykai. Prieš keletą metų vienoje konferencijoje, skirtose naujoms, taip pat ir netradicinėms kryptims įvairiose žinių srityse, pagyvenęs specialiųjų tarnybų generolas pademonstravo vokiečių žemėlapių, kuriuose buvo pavaizduoti Žemės vidinės dalies žemynai, fotokopijas.