Ar Žemė Kadaise Galėjo Būti Vandens Pasaulis?

Kai ji buvo labai jauna, Žemė skyrėsi nuo tos, kurioje gyvename šiandien. Nors ji turėjo superžemynus, kuriuos stumdė tektoniniai judesiai, gali būti, kad buvo laikotarpis, kai žemės masyvų buvo labai mažai arba jų nebuvo, o Žemė buvo vandens pasaulis, skelbia „Science Alert“.

Geologiniuose įrašuose rasti duomenys rodo, kad maždaug prieš 3,2 milijardo metų mūsų šiuo metu 4,5 milijardo metų amžiaus pasaulį dengė pasaulinis vandenynas.

Jei tai būtų patvirtinta, toks atradimas galėtų padėti išspręsti klausimus, kaip gyvybė vystėsi maždaug prieš 3,5 milijardo metų. Ar ji prasidėjo gėlo vandens telkiniuose, esančiuose sausumoje, ar druskingose jūrose.

Žemė / AP nuotr.

Tyrėjų komanda bandė nustatyti ir to meto Žemės temperatūrą. Neaišku, ar planeta buvo kur kas šiltesnė, ar vėsesnė (ar maždaug tokios pačios temperatūros kaip šiandien), kai atsirado gyvybė.

Visgi dviejų deguonies izotopų – natūraliai atsirandančių elemento variacijų – santykį galima susieti su senovės vandenynų temperatūra dėl skirtingo jų molekulinio svorio. Žemos temperatūros vandenyje yra didesnis deguonies-16 kiekis, palyginti su deguonies-18 kiekiu, ir atvirkščiai.

Nėra 3,2 milijardo metų jūros vandens, kurį būtų galima analizuoti, tačiau yra to amžiaus uolienų, kurios anksčiau buvo senovės vandenynų dugne. Šios uolienos išlaiko vandenynų cheminę istoriją, įskaitant puikiai išsilaikiusią hidroterminių angų sistemą.

Bet net ir po to, kai tyrėjai rekonstravo regiono temperatūros profilį prieš 3,2 milijardo metų, jame buvo tik šiek tiek daugiau deguonies-18 (3,3 procento).

Ledinė planeta / NASA iliustracija.

Remiantis modeliavimu, tyrėjai nustatė, kad jų uolienų pavyzdžių santykis gali būti siejamas su sausumos plotų (žemynų) trūkumu. Tai nereiškia, kad planeta buvo visiškai paskendusi kaip Enceladas ar Europa, jei jie būtų arčiau Saulės, bet vandens buvo daugiau nei dabar.

„Mes tiesiog nemanome, kad kontinentinis dirvožemis buvo formuojamas globaliu mastu, kokį stebime šiandien“, – rašė mokslininkai.

Tada kyla klausimas, kada tiksliai atsirado žemynai, išstumti iš vandenyno tektoninėmis plokštėmis? Mokslininkų komanda planuoja ištirti jaunesnes uolienų formacijas, kad bandytų tą atsakymą rasti.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Geoscience“. Publikuoja lrt.lt