Hipotezės:

Koks vaizdas pirmiausia ateina į galvą, kai išgirstame žodžių junginį „pasaulio pabaiga“? Asteroidas? Galbūt pasaulinis karas? Klimato kaita? Net jei kai kurie iš šių dalykų ir yra pakankamai realistiški, po Žemės paviršiumi slypi daug didesnė grėsmė, galinti nutraukti žmogiškąją civilizaciją – ir labai nedaugelis apie tai žino, rašo „Business Insider“.

Tikiuosi, kad ne man vienam gerokai įgriso, vis pasikartojantys, straipsniai apie mistinę pasaulio pabaigą, kurią sukels planeta Nibiru. Kaip tik tokie straipsniai ir paskatino mane čia panagrinėti šią temą daug plačiau.

Šiaurės Afrikoje esanti Libijos dykuma yra dalimi Sacharos dykumos ir atrodo kaip niekuo neišsiskirianti dykuma: smėlis, retos oazės, ir vėl smėlis, smėlis, smėlis. Tačiau būtent šioje dykumoje, tarp keliautojus varginančių smėlio kopų galima aptikti labai keistos medžiagos, kuria mokslininkai vadina Libijos stiklu.

Jeigu jums teks apsilankyti senovinėje tvirtovėje ar pilyje, atkreipkite dėmesį į tai, kad vartai jose nėra paprasčiausia anga sienoje. Jie yra kampu, todėl norint pro juos praeiti, teks dešinį petį laikyti prie sienos. Taip yra dėl to, kad šie statiniai buvo statomi ne ateities turistams, o skirtis apsiginti nuo priešo, kuris dešinėje rankoje laikė ietį ar kalaviją, o kairėje - skydą. Tokiu būdu šturmo metu likdavo nepridengta būtent dešinioji pusė, o kaip tik geriausia ant jos pilti verdančią smalą.

Progresas, kaip žinia, nestovi vietoje, o juda į priekį. Tačiau kažkodėl per pastaruosius 100 metų neatsirado alternatyvos benzinui, nebuvo sukurti vaistai nuo vėžio, nebuvo surastas būdas pamaitinti planetos gyventojus. O gal visa tai jau atrasta? Bet juk jeigu atrastų. Tai būtinai pritaikytų ir visi mes gyventume laimingai, argi ne taip?

Jei tikėsime tuo, kas rašoma Biblijoje, Dievas sukūrė Ievą iš pirmojo žmogaus, Adomo, šonkaulio. Kai kurie šiuolaikiniai tyrinėtojai mano, kad šis mitas turi realų pagrindą.

Konspirologai tvirtina, jog JAV mokslininkai yra sukūrę technologiją, leidžiančią apeiti erdvės ir laiko kontinuumo dėsnius. Eiliniu mokslinių paslapčių ir ypač slaptų pasiekimų JAV demaskuotoju tapo Alfredas Vebras, buvęs Baltųjų rūmų patarėjas.

Štai jau visą šimtmetį fizikos mokslas vystosi visiškoje Harmonijoje su Alberto Einšteino sukurta reliatyvumo teorija. Šiuolaikiniu supratimu, šimtas metų vis greitėjančio mokslo ir technologijų vystymosi sąlygomis - tai labai daug. tiek daug, kad kai kuriems mokslininkams susidaro įspūdis, jog taip bus visada.

Įrodyti, kad Dievo nėra, nereikia. Nėra prasmės. Visų pirma, mokslui iš to jokios naudos. Antra, taip apskritai nedaroma - reikia įrodyti, kad kas nors egzistuoja, o ne kad to nėra. Trečia, kad ir kokius įrodymus mokslininkai surinktų, niekas nepasikeis - tikintieji tikės, o netikintieji netikės. Taigi, mokslininkai vis tiek bando ir dabar tam naudoja psichodelikus.

Kai astronautas Jimas Lovellis per „Apollo 8“ misiją pirmą kartą pamatė Žemę iš erdvėlaivio, jame įvyko negrąžinama permaina. „Žmonės dažnai sako: „Tikiuosi miręs keliauti į rojų.“ O iš tiesų, kai pagalvoji, mes gimę patenkame į rojų“, – interviu „Business Insider“ sakė astronautas.

Neseniai žmonija laukė „pasaulio pabaigos“, kuri turėjo įvykti, atėjus XXI amžiui, po to atėjo ir praėjo lemtingieji 2012-ieji metai, kurie, anot majų kalendoriaus, turėjo baigtis pasaulio pabaiga. Tačiau vis atsiranda žmonių, kurie teigia, kad lemtingasis momentas Žemės gyventojams vis artėja. Ir šį kartą tai pranašauja ne kuris nors Nostardamo tekstų stulpelis, o vienas garsiausių šių dienų fizikų profesorius Stivenas Hokingas.