Hipotezės:

Lietuvos klimatologai pastebi, kad mūsų šalyje jau ir dabar juntami klimato kaitos rezultatai: dažnesnės gamtinės stichijos, iš šiltųjų kraštų atslinko naujos ligos. Prognozuojama, kad ateityje Lietuvą ir visą Europą dėl kilsiančio bado užplūs klimato emigrantai iš Azijos bei Afrikos ir kils socialinė įtampa. klimato kaitos, klimatas, Pasaulio pabaiga, hipotezės

Pasak britų fiziko Stepheno Hawkingo, žmonijai per artimiausią šimtmetį gresia žūtis dėl nepakeliamos kaitros, kuri pasireikš kaip globalaus atšilimo rezultatas. Apie tai mokslininkas prabilo televizijos seriale „Favorite places“, skelbia portalas CNET. Stephenas Hawkingas, šiltnamio efektas, Klimato kaita, Stephen Hawking, prognozes.

Visos civilizacijų pabaigos priežastys skirstomos į egzogenines (išorines) ir endogenines (vidine). Egzogeninės susiję su Viatos kaip visumos ir jos objektų egzistavimo trukme. Pvz., Žemė gali susidurti su stambiu asteroidu (kadaise lenkų astronomas J. Godomskis paskaičiavo, kad susidūrimas su pusę Žemės sunaikinsiančiu asteroidu gali nutikti tik kas 4,4 mlrd. m. – bet katastrofai nebūtina "nunešti" pusės Žemės), netoliese sprogti supernova, užgęsti Saulė (na, tai numatyta tik po 5-6 mlrd. m.)...

Senovėje daugelis tikėjo, jog egzistuoja tokios šalys, kuriose gyvena nemirtingi žmonės. Pavyzdžiui, kinų mituose pasakojama, kad Pietinėje tuštumoje gyveno busiminių tauta, kurios nariai buvo nemirtingi. Šioje šalyje ant Juancio kalno augo stebuklingas ganmu medis („saldusis medis“), kurio vaisiai juos suvalgiusius žmones paversdavo nemirtingais. Po kalnu čiurleno stebuklingas Cičiuanio šaltinis (Raudonasis šaltinis). Pakako tik gurkšnelio šaltinio vandens, kad žmonės pasidarytų ilgaamžiai. Nieko keisto, kad šią šalį mirtis apleido visiems laikams.

Hawkingas dabar didelį dėmesį skiria Žemės ateičiai. ©NASA/Paul Alers | commons.wikimedia.org

Iš mokyklinio matematikos kurso visi žinome, kad lygiagrečios tiesės niekada nesusikerta. Taip teigiama Euklido geometrijoje. Tačiau, ko gero, bet kuris žmogus, žvelgdamas į tolį nueinančius bėgius, sielos gilumoje gali suabejoti šiuo teiginiu. Ir iš tiesų, Lobačevskio geometrijoje teigiama, kad lygiagrečios tiesės gali susikirsti - kažkur begalybėje. tokiu atveju visiškai logiška manyti, kad lygiagrečios plokštumos taip pat gali turėti sąlyčio taškus.

Dar II mūsų eros amžiuje komedijų autorius ir poetas Lukianas savo veikale „Tikra istorija” detaliai aprašė savo kelionę į „didžią šalį, kuri skrieja ore”, ir kurioje jis susipažino su vietiniais gyventojais, labai panašiais į mus, žemiečius.

Jie dažnai pastebimi nuotraukose arba filmuotoje medžiagoje. Gali atrodyti įvairiai: kaip maži šviečiantys taškeliai, kaip diskai, lašai, grybai ar kiti nesuprantami daiktai bei įvairaus skersmens rutuliai. Jie gali būti juodos, raudonos, geltonos ar žalios spalvos, tačiau dažniausiai būna ryškiai baltos spalvos.

Nors tai atrodo keista, tačiau tokių atvejų yra tikrai ne vienas, o jų dalyviais būna ne kokie nors pagarsėję pranašautojai, o eiliniai ir niekuo neišsiskiriantys žmonės. Daugelis jų yra įsitikinę, kad jiems pavyko pažvelgti į kitą matavimą...

Teoriją apie sausumos plotų judėjimą XX amžiaus pradžioje iškėlė vokiečių geofizikas ir meteorologas Alfredas Lotaras Vegeneris. Jis pastebėjo, kad Afrikos ir Pietų Amerikos krantų linijos sutampa, kaip dėlionės detalės. Netrukus mokslininko paskelbta žemynų dreifavimo teorija visiškai pasitvirtino. Geologai padarė fantastinę išvadą: per 10 milijonų metų Žemės pietinis ir šiaurinis magnetiniai poliai pasikeitė vietomis 16 kartų!

Iš pacientų pasąmonės gilumos išplaukė atsiminimai, kurie neturėjo jokių konkrečių sąsajų su jų gyvenimu, tai labiau buvo panašu į atsiminimus iš praėjusio gyvenimo. Amerikiečių psichoterapeute daktarė Edita Fjorė aprašė, kaip pirmą kartą susidūrė su tokiais prisiminimais, gydydama vieną savo pacientą.