Hipotezės:

Vos prieš dešimtmetį kiekvienas, atvirai prabylantis apie nuodugnius NSO ir ne žemiškos kilmės objektų tyrimus, neišvengiamai rizikuodavo tapti pajuokos objektu. Tačiau šiandien diskusijos šia tema jau įgijo pakankamai pagrindo ir neįtikėtinai išpopuliarėjo.

Mūsų susidomėjimas ateiviais yra nepaneigiamas - žmonija apie nežemiškąsias civilizacijas kuria filmus, rašo mokslinės fantastikos knygas bei, visi žinome, šiuo klausimu mėgsta kurti įvairias sąmokslo teorijas.

Jill C. Tarter, SETI tyrimų vadovė, pareiškė (Astronomical J., July 2000), kad Paukščių tako galaktikoje yra ne daugiau 10 tūkst. civilizacijų, pasiekusį maždaug mūsų išsivystymo lygį. Kaip plačiai kosmose gali būti paplitę civilizacijos?

Kas mes? Iš kur? Kada ir kaip atsiradome Žemėje? Šiuos klausimus Žmonija pati sau užduoda visą savo egzistavimo laikotarpį. Pagal paplitusią monocentrizmo teoriją - mokslo, aiškinančio šiuolaikinio žmogaus kilmę, visi žmonės atsirado maždaug prieš 200 tūkstančių metų ir vienos populiacijos, kurios gyvenamasis arealas buvo Afrikoje. Teologai su tokiu aiškinimu nesutinka. Jie tvirtina, kad žmogų sukūrė Dievas, ir tai įvyko 3761-ais metais prieš mūsų erą. Tačiau XX ir XXI amžių archeologiniai radiniai leidžia daryti prielaidą, kad žmonija yra kur kas vyresnė, nei yra manoma.

Visus kažkodėl domina, kaip ir dėl kokių priežasčių žuvo mezozojuje gyvenę monstrai – dinozaurai. Tačiau kur kas įdomesnis klausimas – kaip jie atsirado? Mokslininkai mano, kad dinozaurų protėviais buvo dvikojai tekonodontai, panašūs į krokodilus ir kartais pasiekdavę 6 m aukštį. O tiesioginiai dinozaurų protėviai pseudozuchijos („netikri krokodilai“) judėjo ant ištiestų galinių kojų, remdamiesi visa pėda, kaip tai daro dabartiniai žmonės.

Pradedant 10-uoju XX amžiaus dešimtmečiu bitininkai pradėjo pastebėti masinį darbinių bičių nykimą, ypač žiemos mėnesiais. Nuo to laiko situacija tik pablogėjo – išmirė apie 4000 medų nešančių bičių rūšių, o 2006 metais fenomenui buvo suteiktas pavadinimas: „bičių šeimų irimo sindromas“. Niekas tiksliai nežino, kodėl išmiršta bitės. O kas gi bus su pasauliu, jeigu jos galutinai išnyks?

Senajame indų epe „Mahabharata“, parašytame sanskrito kalba ir sudarytame iš 18 knygų, yra daugiau nei 200 tūkstančių eilėraščių, turinčių duomenų apie Senovės Indijos religiją, pasaulėžiūrą, papročius, istoriją, taip pat legendos apie jos dievus ir herojus. Šis epas parašytas apie 1,5 tūkstančio metų prieš mūsų erą, tačiau jame aprašyti įvykiai vyko žymiai anksčiau, prieš dešimtis tūkstančių metų.

Norint išsiaiškinti, kas yra paralelinės visatos, pirmiausia būtina atsakyti į svarbesnį klausimą – o kas gi yra ta visata? Egzistuoja trys šio klausimo nagrinėjimo kryptys: mokslinė, religinė-mitologinė ir asmeninė. Pagal dominuojančią mokslinę mintį, visata – beribė kosmoso erdvė, kurioje yra viskas: materija, antimaterija, energija, begalė žvaigždžių sistemų, galaktikų ūkų, kurie telpa į taip vadinamą laiko ir erdvės teatrą, fizikų vadinamą kontinuumu.

Žmonija jau seniai ieško proto brolių kosmoso tolybėse, bet jmanoma, kad svetima civilizacija slypi ne kur nors nepasiekiamai toli, o visiškai mūsų panosėje. Manoma, kad Žemės orbitoje yra planeta pavadinimu Antižemė arba Glorija.

Garsiausias pasaulio fizikas Stephenas Hawkingas skatina po „Brexit“ susiskaldžiusią Britaniją iš naujo pamąstyti, ar iš tiesų pinigai ir materialinė gerovė yra tokie svarbūs.

Periodiškai vis pasigirsta gandai, kad jūrose ar vandenynuose sutinkami, tačiau tęsiantys savo kelionę laike laivai. Mistikos pilnos istorijos apie burlaivius, garlaivius ir kitokius įvairiais laikais pagamintus laivus jūreivių perduodamos iš kartos į kartą. Yra manoma, kad laivo, kuris savo kelyje sutinka "Skrajojantį Olandą" ar kitą laivą iš anapusinio pasaulio, laukia neišvengiama žūtis. Žinoma, šiuo atveju negalima atmesti teiginio, kad visi šie gandai yra gerokai sutirštinti, nes jūrininkai yra labai prietaringi, tačiau tai, kad šis reiškinys egzistuoja, maža kas abejoja - yra netgi vizualinių įrodymų.