Kodėl delfinai išplaukia ant kranto?

Žmonės jūrų gyvūnus, dėl nežinomų priežasčių išplaukusius ant jūros kranto, aptikdavo jau pirmajame mūsų eros amžiuje. Apie tai liudija Senovės Romos ir senovės Graikijos šaltiniai. Šiandien jūrų biologai gali paaiškinti tik pusės tokių incidentų priežastis, o šios priežastys yra pačios įvairiausios.

2002-ais metais į Keip Kodo įlankos krantą išplaukė 55 banginiai. Amerikiečių gelbėtojų pastangomis pavyko išgelbėti 46 gyvūnus. Žmonės ant banginių pylė vandenį ir juos uždengė drėgnu audeklu, apsaugodami nuo perkaitimo. Kai prasidėjo potvynis, banginiai buvo nutempti į vandenį. Deja, kai kurie šie jūros gyvūnai potvynio nesulaukė.

2004-ais metai dviejose Kanarų archipelago salose į krantą išplaukė 15 banginių. Iš jų pavyko išgelbėti tik tris.

2005-ųjų metų birželio mėnesį Australijoje ant seklumos užplaukė apie 160 banginių. Gelbėtojai su savanoriais išgelbėjo visus 5 m ilgio gyvūnus.

2005-ųjų spalio mėnesį Tasmanijos salos (Australija) paplūdimiuose žuvo 70 banginių.

2007-ųjų metų kovo mėnesį į vieną Galapagų salos krantą išplaukė 12 banginių. Nežiūrint į visas gelbėtojų pastangas, žuvo septyni gyvūnai.

Vien per 2012-us metus Keip Kodo įlankoje ant seklumos užplaukė 177 delfinai, iš kurių žuvo 124. Apie tai praneša agentūra „Associated Press". Pranešime taip pat minima, kad šis delfinų skaičius žymiai viršija vidutinį per pastaruosius 12 metų 37 gyvūnų skaičių.

Daugiau nei 200 mirusių delfinų buvo išmestą į Čiklajo (Peru) miesto paplūdimius. Šiuo atveju buvo aptikti ne tik žuvę delfinai, bet ir žuvys - ančiuviai. Yra žinoma, kad šiomis mažomis žuvytėmis delfinai minta. Gali būti, kad delfinai susirgo būtent dėl šių žuvų, nors tiksli mirties priežastis nėra nustatyta.

Kodėl gyvūnai plaukia į krantą ir žūna? Dažnai tokio elgesio priežastimi yra trauma ar liga. Nuo plėšrūno nukentėjęs gyvūnas gali jaustis labai silpnai, negali išsilaikyti vandenyje ir kažkuriuo metu pasiduoda, leisdamas bangoms išmesti jį į krantą. Kaip pasakoja Pasaulinio laukinės gamtos fondo jūrų programos direktorius Konstantinas Zgurovskis, banginių būrio žinduoliai galėjo būti apkurtinti karinių laivų vykdoma seismine žvalgyba arba povandeninėmis akustinėmis sistemomis. Ekspertas pasakoja, kad yra manoma, jog gyvūnai taip pat gali apsikrėsti kirmėlėmis arba apsinuodyti į vandenyną patenkančiais teršalais, pavyzdžiui, sunkiaisiais metalais.

Klimato kaitos ciklai galėjo pakeisti žuvų ir kitų gyvūnų, kuriais minta delfinai, judėjimo kryptis. Delfinai, persekiodami grobį, galėjo per arti priplaukti prie kranto ir užplaukti ant sausumos. Tai visiškai galimas dalykas, nes Peru kartu su ant kranto išplaukusiais delfinais buvo aptikta sardinių ir kitų žuvų.

Žymiai keistesni atvejai, kai į krantą išplaukia visa grupė gyvūnų. Vienas iš mokslininkų siūlomas paaiškinimas -banginiai ir delfinai, kurie medžioja ir migruoja nedideliais būriais, tampa savo socialinės struktūros aukomis. Jeigu vadas ar dominuojantis gyvūnas dėl ligos ar senatvės išplaukia į krantą, kiti grupės nariai gali pasekti paskui jį. Yra žinoma, kad banginiai visada padeda kitam savo būrio nariui. Jeigu kuris nors banginis netyčia užplaukia ant seklumos, jis iš karto ima gentainiams siųsti pavojaus signalus, o šie nedelsdami atskuba į pagalbą. Deja, banginiai, vietoje to, kad padėtų draugui, patys patenka į bėdą.

Kita versija - būrys priplaukia pernelyg arti kranto ir, prasidėjus atoslūgiui, nespėja grįžti atgal į gilesnius vandenis.

Kai kuriais atvejais masinė jūros gyvūnų „savižudybė" vyksta netrukus po to, kai netoliese buvo panaudoti kariniai hidrolokatoriai. 2000-ais metais Bahamų salose 17 keturių skirtingų rūšių banginių šeimos gyvūnai per 36 valandų laikotarpį buvo aptikti išplaukę į krantą. Tai vyko tą dieną ir sekančią dieną, kai netoliese buvo panaudotas hidrolokatorius.

Tyrimai, kuriuos po šio atsitikimo atliko Nacionalinė vandenyno ir atmosferos administracija, parodė, kad didžiausia gyvūnų žūties priežastis buvo būtent hidrolokacinių įrenginių naudojimas. Tyrimai rodo, kad hidrolokatoriai paveikia jūros gyvūnų fizinę būklę ir elgesį.

Banginiai puikiai orientuojasi vandenyne, todėl biologai tvirtina, kad jų smegenyse yra magnetinis kompasas, kurio dėka jūrų gyventojai gali orientuotis pagal Žemės magnetinį lauką. Jeigu prieš banginius atsiranda geomagnetinės kliūtys, jų vidinis kompasas nustoja veikti, jie patys praranda orientaciją ir plaukia neteisingu keliu. Yra žinomas ne vienas atvejis, kai išgelbėti banginiai vėl išplaukia į krantą. Gali būti, kad tai gali būti paaiškinta kompaso gedimu - banginiai grįžta į jūrą, tačiau negali orientuotis.

Dar yra keliama hipotezė, kad dėl jūros gyvūnų žūties kaltas triukšmas. Si teorija šiandien tampa pačia populiariausia. Mokslininkai teigia, kad banginius ir delfinus apkurtina povandeninių laivų skleidžiamas stiprus garsas. Klausą praradę banginiai nebegali orientuotis, todėl išplaukia į krantą. Tokių į krantą išplaukusių gyvūnų kūnų tyrimai parodė, kad žūties priežastimi gali būti kesoninė liga (dekompresinė liga). Sis negalavimas atsiranda tuomet, kai staigiai pakinta išorinis slėgis. Kesoninė liga vadinama narų, pilotu ir darbuotojų, dirbančių kesonuose (povandeninėse darbo kamerose), liga.

Stiprus po vandeniu sklindantis triukšmas gąsdina banginius, jie ima pernelyg greitai kilti į paviršių, dėl to labai staigiai sumažėja išorinis slėgis. Būtent tai banginiams ir sukelia kesoninę ligą. Banginius gali išgąsdinti echolotai, radarai, hidrolokatoriai, raketos, povandeniniai laivai. Šią versiją patvirtina faktai - yra keletas pavyzdžių, kai banginiai į krantą išplaukė tuomet, kai netoliese vyko kariniai mokymai, panaudojant sonarą.

Būna atvejų, kai gyvūnai į krantą išplaukia sąmoningai. Tai įvyksta medžiojant. Orkos gana dažnai užpuola irklakojus (ruonius ar jūrų liūtus) visiškai šalia kranto esančioje zonoje, kai aukos keičia judėjimo būdą iš plaukimo į ėjimą, ir tai atlieka labai nerangiai. Tuo metu, kai gyvūnas bando išeiti į krantą, orka atlieka šuolį ir griebia auką. Po to jai tenka laukti tinkamos bangos arba bandyti grįžti į vandenyną, rangantis visu kūnu.