Kodėl JAV vyriausybė slepia tikslią Atlantidos buvimo vietą?

Mokslininkas Džemeris Horvikas savo knygoje "Atlantidos misija" tvirtina, kad JAV vyriausybė apie tikslią Atlantidos buvimo vietą sužinojo dar 1973-iais metais, kai amerikiečių povandeninis laivas aptiko nuskendusio miesto griuvėsius.

Atlantida buvo aptikta atsitiktinai. Tai įvyko 1973 m. liepos 25 d., vykstant manevrams netoli Ispanijos krantų. Kaip pasakoja povandenininkai, griuvėsiai yra maždaug 1670 m gylyje ir užima apie 30,5 km2 plotą. Povandeninio laivo kapitonas iš karto gavo įsakymą viską laikyti paslaptyje.

Mokslininkas yra įsitikinęs, kad žemyno paslaptį sudaro ne staigus jo dingimas, o aukštas technologijų, kuriomis naudojosi jo gyventojai, lygis. Neatsitiktinai Hitleris rengė paieškų ekspedicijas, tikėdamasis surasti unikalų ginklą. O kada amerikiečių povandenininkai aptiko legendinę salą, JAV vyriausybė, suprantama, šį atradimą įslaptino.

Nuo to laiko JAV KJL surengė dar keturias ekspedicijas į nuskendusios Atlantidos rajoną. Horvikas tvirtina, kad tyrinėtojams pavyko rasti senovinių daiktų, patvirtinančių nepaprastai aukštą techninį ir mokslinį atlantų civilizacijos išsivystymo lygį, kuriam netgi šiuolaikinis mokslas neprilygsta.

„Nėra jokios abejonės, kad šiuolaikinės karinės technikos naujovės, pavyzdžiui, nematomi lėktuvai, sukurti, panaudojant „stealth" technologiją, taip pat dabartiniu metu JAV kuriamos priešraketinės sistemos, yra kuriamos, panaudojant žinias, įgytas analizuojant radinius, iškeltus iš vandenyno dugno netoli Ispanijos krantų", - teigia mokslininkas.

O štai švedų mokslininkas Uitas Erlingsonas mano, kad legendinė Atlantida, gali būti, niekada ir nenuskendo. 360-ais metais prieš mūsų erą Platonas tvirtino, kad Atlantida nuskendo prieš 11 tūkstančių metų. Tačiau švedų geografas yra įsitikinęs, kad paslaptingoji sala egzistuoja ir šiandien. Ir tai yra Airija! Mokslininkas savo teiginius pagrindžia salų panašumu: abiejų panašūs dydžiai (480 km ilgis ir 320 km plotis) ir reljefai: kraštuose - kalnai, o centre - didelė lyguma. „Aš išnagrinėjau visų pasaulio salų geografines charakteristikas. Tarp 50-ies didžiausių salų tik Airijoje centre yra lyguma", - geografas papasakojo žurnalistams.

Mokslininkas mano, kad mitas apie senosios civilizacijos žūtį pasklido iš Airijos ir kažkokiu būdu jis pasiekė Platono ausis. Iš tikrųjų buvo kalbama apie Dogerbanką. Ši Siaurės jūroje esanti sekluma kažkada buvo didele sala, tačiau prieš kelis tūkstančius metų nugrimzdo po vandeniu. Erlingsonas mano, kad tokia legenda iš pradžių lydėjo Atlantidą, o vėliau katastrofa buvo tiesiog jai priskirta. Norėdamas įrodyti savo teoriją mokslininkas pateikia ir kitus argumentus. Pavyzdžiui, Platono aprašytos atlantų imperijos ribos sutampa su megalitinių paminklų pasiskirstymu Europoje ir Siaurės Afrikoje. Švedo manymu, ši nacija pastatė mįslingus Niugrendžo ir Nouto statinius dabartinio Dublino apylinkėse. Archeologų manymu, šių statinių amžius yra apie 5 tūkstančiai metų. Tačiau mokslo pasaulis kol kas neskuba priimti švedų geografo hipotezę ir siūlo vis naujas versijas...

Amerikiečių tyrinėtojas Robertas Sermastas neseniai pateikė įrodymus apie tai, kad Viduržemio jūroje netoliese dabartinio Kipro egzistavo didžiulė sala, kuri po stipraus žemės drebėjimo prieš 10-12 tūkstančių metų nugrimzdo į dugną. Spaudos konferencijoje Sermastas parodė trimačius dirbtinių statinių vaizdinius. Šie statiniai buvo aptikti echolokatoriumi jūros dugne už 80 km nuo Kipro. Kaip teigia tyrinėtojas, ekspedicijos metu buvo aptikti povandeniniai kanalai ir apie 3 km ilgio siena, daranti 90 laipsnių posūkį. Šermastas pažymėjo, kad gauti duomenys 60-80 % sutampa su Platono pateiktu Atlantidos aprašymu.

Tyrinėtojas teigia, kad Viduržemio jūros rajonas yra viena iš geologiškai aktyviausių pasaulio zonų, kurioje kartą iš tiesų įvyko didelis potvynis, kurį aprašė Platonas.

Praktiškai vienu metu su Sermastu sensacingą pareiškimą padarė Raineris Kunė iš Vupertalio
universiteto. Mokslininkas mano, kad Atlantidos sala buvo netoliese Ispanijos pietinės pakrantės, ir ją nuskandino potvynis, kilęs tarp 800 ir 500 metų prieš mūsų erą. Iš kosminio palydovo atliktos druskingų pelkių, esančių netoliese Kadžio miesto, nuotraukos parodė dvi stačiakampes struktūras ir kažkada jas supusių koncentriškų žiedų dalis. Platonas rašė apie 5 stadijų (925 m) skersmens salą, apsuptą keletu apskritimo formos statinių - koncentriškais žiedais iš žemės ir vandens. Kunė mano, kad stačiakampės struktūros - tai miesto „auksinės" ir „sidabrinės" šventyklų, aprašytų „Kritijaus" dia-
loguose, likučiai. Tačiau iš kosmoso darytose nuotraukose sala ir apskritimai yra kiek didesni, nei aprašė Platonas. Arba Platonas netiksliai įvertino Atlantidos dydį, arba senovėje stadija buvo 20 % ilgesnė, nei įprasta manyti. Jeigu pastarasis teiginys yra teisingas, tai stačiakampės struktūros tiksliai atitinka Platono pateiktus parametrus. Beje, tai vienintelė vieta, kuri atitinka filosofo aprašymą. Yra ir kitų sutapimų. Jeigu Platonas buvo teisus, tai šalia Atlantidos buvo lyguma, besidriekianti nuo Ispanijos pietinės pakrantės iki Sevilijos. O filosofo aprašyti kalnai - tai Siera Morenos arba Siera Nevados kalnai.