Pasaulio pabaiga pagal Stiveną Hokingą

Neseniai žmonija laukė „pasaulio pabaigos“, kuri turėjo įvykti,  atėjus XXI amžiui, po to atėjo ir praėjo lemtingieji 2012-ieji metai, kurie, anot majų kalendoriaus, turėjo baigtis pasaulio pabaiga. Tačiau vis atsiranda žmonių, kurie teigia, kad lemtingasis momentas Žemės gyventojams vis artėja. Ir šį kartą tai pranašauja ne kuris nors Nostardamo tekstų stulpelis, o vienas garsiausių šių dienų fizikų profesorius Stivenas Hokingas.

Neseniai Didžiojoje Britanijoje rodytame dokumentiniame seriale Hokingas perspėjo: „Ateiviai kažkur netoliese, todėl Žemei reikia pasisaugoti“. Vietoje to, kad ieškotų ateivių, žmonija turi padaryti viską, kad tik išvengtų kontaktų su jais.

Mokslininkas teigia, kad gyvybė už Žemės ribų egzistuoja daugelyje Visatos taškų – ne tik planetose, bet ir, galimas dalykas, žvaigždžių centruose ar net tarpplanetinėje erdvėje. Hokingo logika yra labai paprasta. Visatoje yra 100 milijardų galaktikų, kiekvienoje galaktikoje – šimtai milijonų žvaigždžių. Labai maža tikimybė, kad tokioje didžiulėje erdvėje Žemė yra vienintelė vieta, kurioje išsivystė gyvybė.

Mokslininkas tvirtina: „Pagrindinė problema yra išsiaiškinti į ką iš tikrųjų ateiviai gali būti panašūs. Dauguma nežemiškosios gyvybės formų bus mikrobai, dumbliai, grybai ar primityvūs gyvūnai, tačiau kai kurios rūšys gali būti protingos ir kelti pavojų žmonijai“. Hokingas mano, kad ateiviai gali užpulti Žemę dėl joje esančių resursų, sunaikinti žmoniją ir išskristi: „Mums reikia tik pažiūrėti į pačius save, norint pamatyti, kaip protas gali sukurti tai, su kuo mes tikrai nenorėtumėm susitikti. Ateiviai gali skristi didžiuliuose kosminiuose laivuose, palikę savo planetas su išeikvotais resursais. Išsivystę ateiviai gali tapti keliauninkais, kurie visas galimas pasiekti planetas stengsis užkariauti ir kolonizuoti“.

Bandyti užmegzti kontaktą su nežemiškuoju protu yra labai pavojinga: „Jeigu kada nors ateiviai mus aplankys, tai bus kažkas panašaus į tai, kas nutiko po Kristoforo Kolumbo išsilaipinimo Amerikoje, – įvykio, kuris neatnešė džiaugsmo vietiniams gyventojams“.

Hokingo pranešimas sukėlė emocijų audrą. Karališkasis astronomas lordas Rizas interviu laikraščiui „The Sunday Times“ pareiškė, kad ateiviai jau gali būti tarp mūsų, tik mes patys to dar nežinome! Jis pasakė: „Įtariu, kad nežemiškoji gyvybė ir protas gali turėti mums visiškai nesuprantamas formas. Kaip beždžionė negali suvokti kvantinės teorijos, taip ir mes galime susidurti su realybės aspektais, esančiais už žmogaus proto suvokimo ribų“.

O kaip NSO?

Ufologai atkreipė dėmesį į tai, jeigu NSO – ateivių kosminiai laivai, tai perspėjimas jau pavėluotas. Stivenas Grigas pabrėžė, kad NSO danguje skraido jau ne vieną šimtmetį, tačiau Žemė iki šiol vis dar nėra užkariauta: „Labai gaila, kad Hokingas įsitraukė į ksenofobiją ir baimę mūsų vadinamiems „ateiviams“ skleidžiančiųjų chorą. Būdamas mokslininkas, jis turėtų puikiai suprasti, kad bet kuri iš kitų žvaigždžių atkeliavusi civilizacija yra pasiekusi tokių technologijų, kad niekingai maži Žemės resursai jų visiškai nedomina. Be to, jeigu ateiviai nusiteikę priešiškai mūsų atžvilgiu, tai būtų iš karto pasijutę po to, kai 1945-ais metais susprogdinome pirmąją atominę bombą. Iki šiol Žemė neatakuota, neužkariauta, nekolonizuota… Galima užduoti klausimą: ar šiuos teiginius mokslininkas pasakė ne tam, kad palaikytų karinį, pramoninį ir finansinį kompleksą, kuris pelnosi iš baimės sukeliamų karų?“

Šį kartą Hokingas nieko neatsakė, tačiau yra žinoma, kaip 2008-ais metais jis atsiliepė apie skraidančias lėkštes ir ufologiją: „Aš rimtai nežiūriu į pranešimus apie NSO. Kodėl šias lėkštes mato tik keistuoliai ir psichai? Jeigu ir yra vyriausybinis sąmokslas, kuriuo siekiama blokuoti pranešimus ir sau pasilaikyti mokslo žinias apie ateivius, tai, panašu, tokia politika iki šiol buvo neefektyvi. Nežiūrint į gana plačią nežemiškųjų signalų paiešką, kol kas negirdėjome ir nematėme nė vienos ateivių radijo ar televizijos laidos. Gali būti, tai įrodo, kad kelių šimtų šviesmečių atstumu nuo mūsų nėra civilizacijos, kuri mums prilygtų savo išsivystymo lygiu. Drausti nuo to, kad žmogus bus pagrobtas ateivių – biznis, negresiantis bankrotu“.

Gaila, kad „pasaulyje pagal Hokingą“ nėra vietos NSO. Juos, beje, mato ne tik „keistuoliai ir psichai“, bet ir kariškiai, iki dantų ginkluoti įvairiausiais prietaisais.

Kiti pasaulio pabaigos scenarijai

Tiems, kam per maža ateivių keliamo pavojaus, Hokingas skelbia dar vieną pranašystę: kompiuterinės technologijos po kiek laiko pralenks žmogaus proto galimybes. Mokslininkas teigia: „Skirtingai nei mes, kompiuteriai savo pajėgumus padvigubina kas 18 mėnesių. Pavojus, kad jie sukurs dirbtinį protą ir užgrobs pasaulį, visiškai reali“. O nuo pasaulio užgrobimo iki totalinio genocido visai netoli.

Hokingo nuogąstavimus palaiko garsus kompiuterių specialistas, kompanijos „Sun“ įkūrėjas Bilas Džojus. Jo nuomone, iki 2030-ųjų metų bus sukurti kompiuteriai, kurie savo protu prilygs žmogui. Kas gali nutikti žmonėms, patekusiems į tokių kompiuterinių būtybių rankas, – labai didelis klausimas.

Profesoriaus nuomone, pats didžiausias pavojus kyla dėl to, kad yra galimybė keliauti laike. Jei žmogus tai sugebės padaryti, tai ateityje gali atsirasti norinčių šį bei tą „pakeisti“ istorijoje. Jų įsikišimas gali būti toks pavojingas, kad gali visiškai sunaikinti žmoniją. Hokingas prisipažino: „Kelionės laike anksčiau buvo laikomos moksline erezija, aš irgi stengdavausi nekalbėti apie jas, kad nebūčiau palaikytas trenktu. Tačiau dabar toks atsargumas nebereikalingas“.

2001-ais metais optimizmo stoka nepasižymintis profesorius nurodė dar vieną pavojų – genetikos vystimasis ir biologiniai tyrimai, kurie visiškai atsitiktinai gali paveikti žmonijos egzistavimą. Jei ir pavyks išgyventi šį pavojų, tai visuotinis atšilimas Žemę pavers į ištisą dykumą.

Hokingas mano, kad žmonija vienaip ar kitaip jau yra pasmerkta, ir mato tik vienintelę išeitį. Kol dar nevėlu, žmonės turi pradėti kurti kosminius laivus, galinčius skristi didžiuliu greičiu – kuo greitis didesnis, tuo didesnis skirtumas tarp laiko tėkmės laive ir Žemėje. Skrendant šviesos greičiui artimu greičiu, per pusės metų skrydį Žemėje praeis tūkstančiai metų. Iš kelionės sugrįžę kosmonautai vėl galės apgyvendinti ištuštėjusią planetą, jeigu ši dar bus tinkama gyvenimui.

Benis Peizeris iš Liverpulio universiteto mano, kad Hokingas be reikalo sutirština spalvas: „Jo teorijos apie apokalipsę Žemėje pastaraisiais metais darosi vis fantastiškesnės ir labiau neįtikėtinos, nė viena jų kol kas nepasitvirtino. Visi šie teiginiai yra iš srities, kur galima fantazuoti, neatsakant už pasekmes“.

Nepriklausomai nuo to, teisus Hokingas ar ne, mums lieka tikėtis tik visko geriausio, tačiau dėl visa pikto nereikia užmiršti ruoštis blogiausiam. Profesorius interviu laikraščiui „Daily Telegraph“ taip nupiešė žmonijos ateitį: „Nemanau, kad žmonija gyvuos daugiau nei tūkstantį metų, jeigu mes neapsigyvensime kosmose. Yra pernelyg daug atsitiktinumų, kurie gali sunaikinti gyvybę vienoje atskiroje planetoje. Tačiau aš esu optimistas. Mes dar pasieksime žvaigždes“.