Istorijos Paslaptys:

Kai skaitome knygose ar matome kino filmuose apie pasilinksminimus Senovės Romoje, mums pirmiausia į galvą ateina mintis apie Koliziejų ir Gladiatorių kovas. Didžiulio pastato didingas vaizdas ne kartą buvo panaudotas kino filmuose. Tačiau ne ši arena buvo pati populiariausia vieta. Jeigu Koliziejuje gladiatorių kovas galėjo stebėti 50 tūkstančių žiūrovų, tai šio statinio tribūnose pakako vietos 250-iai tūkstančių žiūrovų. Visas miestas plaukė pasižiūrėti lenktynes vežėčiomis. Jokioje kitoje pasaulio vietoje negalėjo linksmintis daugiau žmonių, nei čia.

vaistų, vaistus, Lietuvos, vaistas, Lietuvoje, gydymo, vaistinės, vaistininkų, senovėje, cheminių, vaistinėse, vaistai, protėviai, žolelių, šaltiniuose, sveikata, medicinos istorija

Senovės bibliotekos, sukaupusios antikinės civilizacijos žinias, senovėje kartais buvo vadinamos išminties saugyklomis, minties prieglobsčiu. Tačiau senovės bibliotekas tarsi persekiojo kažkoks piktas likimas: vienos buvo negrąžinamai sunaikintos, kitos taip gerai paslėptos, kad jų ir šiandien niekas dar nerado.

1881-ais metais Anglijoje pastatytas garlaivis „Elbė“ buvo tiesiog puikus. Per 14 tarnavimo metų jis 167 kartus perplaukė Atlantą ir nė karto nebuvo patekęs į rimtesnę situaciją. Patikimumas, komfortas, greitis -tai tos savybės, dėl kurių bilietai į „Elbės“ reisus buvo išperkami labai greitai.

Praėjusią savaitę žurnale „Times Literary Supplement“ buvo publikuotas straipsnis, kurio autorius tvirtino, kad jam pavyko iššifruoti garsiojo Voiničiaus rankraščio tekstą. Neva, knygos tekstą sudaro lotyniškos abreviatūros. Kaip įrodymą, straipsnio autorius — istorikas Nicolas Gibbs — pateikė iššifruotas dvi rankraščio eilutes. Visgi kitų tyrėjų jo rezultatai neįtikino.

Kanibalizmas anksčiau pasaulyje buvo gana paplitęs reiškinys. Kartais jį paskatindavo šiurpios tradicijos, o kartais - būtinybė. Dabar žmonės nori manyti, kad kanibalizmas yra išnykęs, tačiau pasaulyje vis dar yra vietų, kur žmonių valgymas yra praktikuojamas. Štai septynios iš jų.

Kur dingo sala? 1957-ais metais škotų ekspedicija, išplaukusi „Sigurdo“ laivu Glenarvano kelionės, aprašytos Žiulio Verno, pėdsakais, pabandė ištirti paslaptingąją salą. Deja, bandymas buvo nesėkmingas, nes paprasčiausiai nebuvo ką tirti. Nurodytoje vietoje Marijos Teresės salos nebuvo. Taip pat nebuvo aptikta jokių kitų salų pėdsakų, kurios turėjo būti netoliese - Ernesto Leguvės, Rangitikos, Jupiterio, Vačuseto. Kur dingo visos šios salos? Gal nugrimzdo į vandenyno dugną po kokio nors kataklizmo? Tai mažai įtikėtina versija.

XX amžiuje Lenkijoje vienoje senoje bažnyčioje buvo aptiktas senovinis veidrodis. Ant jo lotynu kalba buvo užrašytas, kad jis priklausė ponui Tvardovskiui, kuris "juo naudojosi per savo magiškus užsiėmimus".

Mažytė Baljenako sala Adrijos jūroje yra netoliese Kroatijos krantų. Visuomenė šią salele susidomėjo visiškai neseniai. Ši 1,4 kvadratinio kilometro Šibeniko archipelago sala padengta tikru akmens sienų voratinkliu. Iš paukščio skrydžio ovalo formos Baljenako sala atrodo tarsi didžiulis piršto antspaudas su ilgomis žemų sienų linijomis.

Šis labirintas laikomas pasaulyje vienu sudėtingiausių. Jo lankytojai gali klaidžioti ištisas valandas, kol, praradę viltį rasti išėjimą, ima kviesti pagalbą. Legendoje pasakojama, kad šiame labirinte pasiklydo netgi pats Napoleonas Bonapartas, kuris su vienu savo generolu susilažino, kad per valandą išspręs galvosūkį. Šio labirinto centre lankytojo laukia unikalus XVIII amžiaus bokštelis, nuo kurio stogo į aplinkui esančią erdvę žvalgosi didinga gorgonė Medūza.

Airija, kurią nuo Europos skiria Atlanto vandenys, yra tarsi kažkokia "musė gintare" - kartais atrodo, kad laikas tiesiog sustojo šioje saloje. Maža to, kad Airijoje galima rasti daug žinių apie Europos praeitį, kai dar nebuvo susikūrusi Romos imperija, ši sala tapo imigracijos iš viso senojo pasaulio liudininke. Tačiau mažai kam žinoma apie airių kultūrinius ryšius su daugeliu civilizacijų, tarp kurių yra ir labai nutolusi indų civilizacija.