Istorijos Paslaptys:

Australų žurnalistas Džonas Mauntas jau daugiau kaip 40 metų renka senovines knygas ir rankraščius pasirinkta tema. Jis domisi alchemija, archeologija ir filologija. Paieškų savo gimtinėje, taip pat Senajame ir Naujajame Pasauliuose rezultatu tapo dokumentai, kuriuose pasakojama apie garsių mokslininkų nepaprastus eksperimentus ir atradimus, kurie buvo padaryti daugiau kaip prieš tris amžius.

Nuo 1947-ųjų metų Kanados bendrovėje „Avro Canada“ pradėti darbai, kuriant skraidantį aparatą su oro pagalve. Šiems darbams vadovavo anglų konstruktorius Džonas Frostas. O jau 1955-ais metais ta pati mokslininkų grupė dirbo pagal programą, kuria buvo numatyta sukurti didelio manevringumo perėmimo lėktuvą, galintį išvystyti iki 2300 km/h greitį (kitais duomenimis - 419 km/h greitį, kas labiau panašu į tiesą).

Pinigai dar niekam netrukdė. Dėl to Izaokas, iš žemaūgio vyro gavęs užmokestį, viską atliko, kaip buvo paprašyta: atsiskaitė su duobkasiais, perdavė jiems tokio dosnaus užmokesčio sąlygas, pats liko saugoti „kapą“, tačiau savo šeimą išsiuntė gyventi į JAV - toliau nuo nuodėmės.

Kai skaitome knygose ar matome kino filmuose apie pasilinksminimus Senovės Romoje, mums pirmiausia į galvą ateina mintis apie Koliziejų ir Gladiatorių kovas. Didžiulio pastato didingas vaizdas ne kartą buvo panaudotas kino filmuose. Tačiau ne ši arena buvo pati populiariausia vieta. Jeigu Koliziejuje gladiatorių kovas galėjo stebėti 50 tūkstančių žiūrovų, tai šio statinio tribūnose pakako vietos 250-iai tūkstančių žiūrovų. Visas miestas plaukė pasižiūrėti lenktynes vežėčiomis. Jokioje kitoje pasaulio vietoje negalėjo linksmintis daugiau žmonių, nei čia.

vaistų, vaistus, Lietuvos, vaistas, Lietuvoje, gydymo, vaistinės, vaistininkų, senovėje, cheminių, vaistinėse, vaistai, protėviai, žolelių, šaltiniuose, sveikata, medicinos istorija

Senovės bibliotekos, sukaupusios antikinės civilizacijos žinias, senovėje kartais buvo vadinamos išminties saugyklomis, minties prieglobsčiu. Tačiau senovės bibliotekas tarsi persekiojo kažkoks piktas likimas: vienos buvo negrąžinamai sunaikintos, kitos taip gerai paslėptos, kad jų ir šiandien niekas dar nerado.

1881-ais metais Anglijoje pastatytas garlaivis „Elbė“ buvo tiesiog puikus. Per 14 tarnavimo metų jis 167 kartus perplaukė Atlantą ir nė karto nebuvo patekęs į rimtesnę situaciją. Patikimumas, komfortas, greitis -tai tos savybės, dėl kurių bilietai į „Elbės“ reisus buvo išperkami labai greitai.

Praėjusią savaitę žurnale „Times Literary Supplement“ buvo publikuotas straipsnis, kurio autorius tvirtino, kad jam pavyko iššifruoti garsiojo Voiničiaus rankraščio tekstą. Neva, knygos tekstą sudaro lotyniškos abreviatūros. Kaip įrodymą, straipsnio autorius — istorikas Nicolas Gibbs — pateikė iššifruotas dvi rankraščio eilutes. Visgi kitų tyrėjų jo rezultatai neįtikino.

Kanibalizmas anksčiau pasaulyje buvo gana paplitęs reiškinys. Kartais jį paskatindavo šiurpios tradicijos, o kartais - būtinybė. Dabar žmonės nori manyti, kad kanibalizmas yra išnykęs, tačiau pasaulyje vis dar yra vietų, kur žmonių valgymas yra praktikuojamas. Štai septynios iš jų.

Kur dingo sala? 1957-ais metais škotų ekspedicija, išplaukusi „Sigurdo“ laivu Glenarvano kelionės, aprašytos Žiulio Verno, pėdsakais, pabandė ištirti paslaptingąją salą. Deja, bandymas buvo nesėkmingas, nes paprasčiausiai nebuvo ką tirti. Nurodytoje vietoje Marijos Teresės salos nebuvo. Taip pat nebuvo aptikta jokių kitų salų pėdsakų, kurios turėjo būti netoliese - Ernesto Leguvės, Rangitikos, Jupiterio, Vačuseto. Kur dingo visos šios salos? Gal nugrimzdo į vandenyno dugną po kokio nors kataklizmo? Tai mažai įtikėtina versija.

XX amžiuje Lenkijoje vienoje senoje bažnyčioje buvo aptiktas senovinis veidrodis. Ant jo lotynu kalba buvo užrašytas, kad jis priklausė ponui Tvardovskiui, kuris "juo naudojosi per savo magiškus užsiėmimus".