Kanapės: Vaistas ar narkotikas?

Kadangi viešojoje erdvėje kyla vis garsesnės diskusijos apie, esą, visiškai nekaltų ir net naudingų (sveikatos atžvilgiu) kanapių legalizavimą, nutariau po šią temą pasižvalgyti ir aš. Trumpos apžvalgos pakako, kad galima būtų pateikti neilgą suvestinę.

Pradžioje trumpa informacija apie kanapes:

Kanapės yra haliucinogenų grupei priskiriamas augalas, iš kurio džiovintų lapų ar žiedų gaminama psichotropinė medžiaga – marihuana. Tai dažniausiai pasaulyje vartojamas silpnas narkotikas. (vikipedija) Pagrindinis aktyvus cheminis elementas yra tetrahidrokanabinolis (THC, kituose šaltiniuose THK) kurio kiekis vartojamoje medžiagoje varijuoja nuo 1-5 procentų marihuanoje, iki 26 procentų hašiše. (Hašišas – iš augalo išskirta derva).

Toliau Vikipedijoje teigiama, jog: teoriškai mirtina dozė yra 40 000 kartų didesnė už psichoaktyvią,t.y. tą, kuriai esant pasiekiamas aukščiausias poveikis, ir, jog neužfiksuota nė viena mirtis dėl marihuanos perdozavimo išskyrus alerginius atvejus.

Poveikis

Sukelia apsvaigimą, atsipalaidavimą, euforiją ir mieguistumą.

Įprastai jaučiamas dvasinis pakilimas, gali sustiprėti muzikos poreikis, laiko pojūčio ir pakitęs savęs paties suvokimas (depersonalizacija).

Rūkant organizmas sugeria apie 10-25% THC. Tam tikrais atvejais rganizme išlieka iki 6 savaičių. Darant rūkorių organizmų testus, – jie neišvengiamai išduoda marihuanos vartotoją.

Šalutiniai efektai:

Kanapė gali sukelti silpnumo jausmą, atminties susilpnėjimą. Priklausomai nuo surūkyto kiekio tai išlieka nuo kelių valandų iki dienų. Dėmesio vyrai: pastovus vartojimas slopina testosterono gamybą. Spermoje mažėja gyvybę nešančių spermatozoidų. Jei abu partneriai žolininkai – moterims pastoti tikimybė sumažėja dar labiau. („Narkotikų gidas – kanapė“).

Dažnai rūkantys pradeda stokoti susikaupimo. Darosi sunku išlaikyti dėmesį ir prisiminti viską, ką reikia. Vairuoti parūkius irgi nepatartina. Mažėja motyvacija. Daug kas pradeda atrodyti beprasmiška ir nuobodu, greitai atsibosta. Neretai šalutinis efektas yra nerimas, panika, paranoja. (Ten pat)

Visi šaltiniai teigia, kad kanapė, šis silpnas narkotikas, priklausomybę sukelia gan retai (9%).

Bet čia kyla klausimas – kuris iš mūsų norėtume patekti į tą retai pasitaikantį 9% tarpą patys? Arba, kad į tą tarpą patektų mūsų vaikai ir artimieji? O juk tokių garantijų neduoda niekas absoliučiai.

Apie marihuanos daromą žalą organizmui skirtingi šaltiniai aprašo skirtingai, matyt priklausomai nuo to, kas ir kokiu tikslu rašo. Ar žmonės norintys apsaugoti savo artimuosius nuo narkomanijos grėsmės, ar narkotikų-verslo atstovai siekdami plėsti savo nelegalų verslą.

Pavyzdžiui, Vikipedijoje teigiama, jog „Priešingai nei tabako atveju, pavojus susirgti jokiomis plaučių ligomis nekyla, nes medžiagos, esančios marihuanoje ir tabake skiriasi.“

„Narkotikų gidas – kanapės“ rašoma visiškai priešingai: „Bet kokių narkotikų rūkymas yra kenksmingas, ir kanapė čia ne išimtis. Kanapės dūme yra didesnė karcinogeninių policiklinių aromatinių angliavandenių (sukeliančių vėžį) koncentracija, nei tabako dūmuose. Be to, žolininkai įtraukę dūmą laiko ilgiau, dėl to jų plaučiuose nusėda apie 4 kartus daugiau dervų (lyginant su cigaretėmis)“

Mes galime suprasti dėl ko meluoja, galimai, skatinanti legalizuoti kanapes publika – tai verslas ir milžiniški pinigai. Dėl jų galima velniui dūšią parduoti.

Tačiau kokia prasmė meluoti tiems, kurie pasisako prieš kanapių legalizavimą ir vartojimą apskritai? Jie iš to neturi absoliučiai jokios naudos, skirtingai, nei legalizavimo šalininkai.

Kuriais daugiau tikėti? (Atsakome į klausimą – kam tas naudinga ir suprasime, kas meluoja)

Lietuvos narkotikų kontrolės departamento specialistai tvirtina, kad kanapių žala organizmui neginčijamai įrodyta moksliniais tyrimais. Vis daugiau sociologijos, medicinos ir psichologijos mokslinių tyrimų išvadų teigia, kad kanapės yra vienos pavojingiausių narkotinių medžiagų, nes organizmą jos žaloja laipsniškai. Šalia savo veikliųjų medžiagų kanapės dar turi ir visas organizmą žudančiai veikiančias medžiagas kaip tabakas.

Įdomius dalykus pademonstravo Europoje atliktas tyrimas apie alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimą tarp 15-16 metų moksleivių. Į klausimą, kur paprasčiausiai gauti kanapių, net 22% moksleivių sakė, kad paprasčiausia jų įsigyti diskotekoje, bare, tada – gatvėje, parke, prekeivio namuose. Duomenų tyrimai parodė, jog 5,6 % moksleivių per pastarąsias 30 dienų kanapes vartojo net 20 kartų. Tai reiškia, jog vaikai rūkė „žolę“ dažniau nei kas antrą dieną. (Delfi)

Norite, kad jūsų vaikas būtų skaičiuojamas toje statistikoje?

Pasekmės

Kiekvienas narkomanas dažniausiai sako: „pradėjau nuo žolės“. Vėliau organizmui įpratus prie to poveikio, atsirado poreikis patirti dar stipresnį pojūtį. Labiau „patyrę“ draugai pasiūlė „pabandyti…“. Žengiau lemtingą žingsnį į priklausomybės pelkę, tačiau tada to visiškai nesuvokiau. Viskas atrodė taip lengva ir gražu… Aš juk tikėjausi tik pabandyti tam kartui, ir tik tam kartui..“

Specialistai – narkologai, psichologai, psichiatrai, o tuo pačiu ir jų pacientai (narkomanai, alkoholikai) vienu balsu teigia, jog pati pavojingiausia visuomenei ir individui yra silpniausia savo poveikiu narkotinė-svaiginančioji medžiaga.

Tai yra, ta medžiaga, kuri iš tiesų kelia mažiausią pavojų dėl savo poveikio silpnumo, – slopina vartotojo, bandančio ją pirmąjį kartą, budrumą ir pavojaus jausmą. Verčia jį patikėti, kad viskas, ką kalba apie ją tėvai ir kiti vyresnieji, yra išsigalvojimas, o jei ir ne išsigalvojimas, tai bent jau jam čia niekas negresia.

Viskas, pirmas žingsnis žengtas – savisaugos instinktas nuslopintas. Dabar veikia tik draugų įtaka, laikas ir vartojimo dažnumas. Kaip taisyklė, prie silpnų narkotikų vėliau prisijungia ir alkoholio vartojimas. Ir čia gauname jau branduolinį mišinį, kurio vartojimo pasekmės gali būti fatališkos organizmui ar individui visumoje..

Tačiau tai dar ne pabaiga, nes, jei grįšime prie kanapių legalizavimo šalininkų argumentacijos, kur teigiama, kad priklausomybė nuo kanapių išsivysto itin retai, tik 9% atvejų, – tai kanapių legalizavimo priešininkai, remdamiesi statistiniais duomenimis sako, kad niekada joks narkomanas nepradėjo savo svaiginimosi kelio iškart nuo stiprių narkotikų, t. y. nuo heroino leidimosi į veną būdo.

Absoliuti dauguma narkomanų pradėjo savo kelią nuo „žolės“ rūkymo ar kokaino uostymo. O alkoholikai pradėjo savo karjerą nuo silpno vyno, alaus ar net sidro. Tai yra tų gėrimų ar silpnų narkotikų, kurie visuomenėje propaguojami kaip visai silpni ir nepavojingi bei nesukeliantys priklausomybės.

Jie galbūt ir nesukelia priklausomybės, tačiau paskatina žmones, ir ypač jaunimą, jau praradusį narkomanijos priklausomybės baimės jausmą ir siekiantį aštresnių pojūčių, žengti per sekantį laiptelį žemyn į tamsą, link stipresnės svaiginamosios medžiagos pabandymo. Tų bandymų pasekmes kiekvienas iš mūsų puikiai žino – tai jau diagnozė – narkotinė priklausomybė.

Apie informacijos pateikimo būdus siekiant didžiausio poveikio:

dabar vykdoma viešojoje erdvėje kanapių legalizavimo klausimu „diskusija“, – tai Overtono lango principų pagrindais vykdomas visuomenės sąmonės apdorojimas, siekiant, kad pirmai pradžiai, bent jau būtų pradedama apie tai diskutuoti. Bent jau. Citata: Joseph Overton aprašė, kaip iš principo žmonių visuomenei nepriimtinas, net žalingas idėjas galima ištraukti iš visuomeninės paniekos atmatų duobės, nuvalyti, nuplauti, „iškvėpinti“ ir, galų gale, įtvirtinti įstatymais.

Sekančiu žingsniu bus pasitelkti „objektyvių“ tyrimų duomenys, kuriuos be abejo užsakys tos pačios, suinteresuotos ir šiandien dar nelegalaus narkotikų verslo struktūros, žinoma ignoruojant tuos tyrimus, kurie teiks priešingus rezultatus. Bet, apie Overtono langą jūs galite plačiau pasiskaityti čia: Overtono langas, po ko patys galėsite prognozuoti tai, kokius žingsnius žengs narkotikų verslas ir jo rėmėjai – „pažengę“ kanapių vartotojai. Jums paveikslas bus visiškai aiškus.

Norėčiau atkreipti skaitytojų dėmesį į tai, jog, jog čia paliečiau tik su sveikata susijusius klausimus, praleisdamas nusikaltimų, susijusių su narkotikų (net silpnų) vartojimu, mirčių, avarijų bei socialinės atskirties statistiką.

Tai ar tas poreikis legalizuoti kanapes Lietuvoje yra toks būtinas, kad dėl jo būtų verta rizikuoti savo vaikų sveikata, ateitimi ir net gyvybe?

Ar visgi atsispirsime narkotikų verslo ir jau „pažengusių“ jų vartotojų daromam spaudimui įteisinti pirmą laiptelį į baisios priklausomybės pragarą?