Ksaveros Vaištarienės mitybos pamokos ir formulė

Šiandien klausimas valgyti mėsą ar jos nevalgyti nėra esminis. Atsisakius mėsos tampama vegetaru, tačiau dažnai pamirštama, kad gera savijauta priklauso ne nuo kurio nors vieno produkto, tačiau nuo mūsų suvartojamo maisto visumos.

Ką ir kiek turėtume valgyti, kad būtume sveiki – štai kur klausimas.

Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės, chemijos mokslų daktarės, docentės, daugybės knygų apie vegetarizmą ir sveiką gyvenseną autorės Ksaveros Vaištarienės teigimu, vegetarizmas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis ir yra naudingas tada, kai yra derinamas su sveikos mitybos principais.

Todėl prieš tampant vegetaru reikėtų priimti sprendimą, ar pasirinkti sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos kelią stengiantis įsiklausyti į savo organizmo poreikius, ar pasilikti prie senų, įprastų ir „patogių“ mitybos įpročių.

Rinktis sveiką maistą – tai rinktis žvalumą, optimizmą, sveikatą. Tai patvirtina besišypsančios ir trykštančios gyvenimo džiaugsmu sveikuolės Ksaveros Vaištarienės pavyzdys. Septintą dešimtmetį perkopusios moters namai kupini šviesos ir skambaus Ksaveros juoko – ligomis ir vaistais čia nė kvepėti nekvepia!

Ligų priežastis – per didelis kiekis baltymų

Ksavera Vaištarienė tapo vegetare, kai susirgo ir suprato, kad ligos priežastis – per didelis kiekis baltymų. „Jeigu skrandyje yra mažai rūgščių, tai baltyminis maistas praktiškai yra nevirškinamas ir todėl jo visai nederėtų valgyti.“ – teigia moteris.

Anot Ksaveros, jei per daug valgom pieno produktų, gaminasi homocisteinas, tokia aminorūgštis, kuri medikų yra pripažįstama kaip rizikos faktorius širdies kraujagyslių ligoms, diabetui atsirasti. Taip pat dėl baltymų ir skysčių pertekliaus negali gerai funkcionuoti inkstai.

Tačiau labiausiai pažeidžiama limfa. Tai sudėtinė kraujo dalis, gelsvas skystis, kuris iš kraujo turi paimti visas maistines medžiagas, vitaminus, mineralus ir, išsisunkusi per kapiliarus, prinešti prie ląstelių. Ji taip pat turi paimti ląstelių apykaitos produktus ir išnešti į šalinimo organus.

Ksavera Vaištarienė teigia, kad limfą labai „klijuoja“ pieno produktai, mėsa, todėl vegetarinė mityba yra pranašesnė už mišrią. Iš augalinių produktų limfą „klijuoja“ tik miltai, šiek tiek ryžiai.

Ksavera propaguoja vegetarizmą jau daugiau kaip 30 metų. Paklausta apie sveikatą, moteris šypsosi. „Negeriu jokių vaistų. Tam nėra jokio reikalo – man nei ką skauda, nei galva svaigsta ir spaudimas toks, koks ir turi būti…“ – savo savijautą apibūdina moteris.

Anot Ksaveros, teorija, kad šiauriečiai turi valgyti mėsą yra neteisinga, kadangi nesilaikoma dekalogo, kuriame skelbiama:„nežudyk“.

„Dekaloge nėra įvardyta, ko būtent negalima žudyti – tai reiškia, kad jokios gyvos būtybės negali žudyti, jeigu nori būti sveikas. O jei valgai mėsą, tu jau dalyvauji tame procese neakivaizdžiai, todėl vistiek sveikatos nebus. Prievarta gimdo prievartą.“ – teigia moteris.

Mitybos formulė

Ksavera Vaištarienė pateikia mitybos formulę. Tai 1 kg maisto per dieną žmogui. Į tą kiekį įeina 400 g. daržovių, 300 g. vaisių, 200 g. angliavandenių (duonos ir košės) ir 100 g. baltyminio maisto.

Didžiausią suvartojamo maisto kiekį turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės tam, kad būtų du kartus didesnis kiekis šarminių medžiagų, kurios neutralizuotų trečdalį rūgščių – papraščiau tariant, tam, kad kraujo pH būtų šarminis.

Ksavera pataria rinktis ruginę duoną, šarminančias grikių, miežių košes. Iš kvietinių produktų, anot sveikuolės, sveika valgyti tik kviečių sėlenas. Jas vartoti reiktų dedant porą šaukštų į košę, sriubą, sultis arba tiesiog išgerti užpylus vandeniu.

Vegetariškas Ksaveros meniu

Ksaveros Vaištarienės teigimu, aukščiausio tobulumo maistas yra sėklų kokteilis. Tam, kad jį pasigamntume, reikėtų sumalti įvairių sėklų: moliūgų, linų, sezamo, saulėgrąžų ir visų tų rūšių sėklų po arbatinį šaukštelį įdėti į indą ir užpilti puse stiklinės šilto vandens.

Anot Ksaveros Vaištarienės, vanduo iš čiaupo yra tinkamas gerti.“Mūsų vanduo yra puikus. Taip pat galima į vandenį įdėti gintaro, sidabro, titnago šiek tiek palaikyti ir tada gerti.“ – teigia moteris.

Sveikuolė pasakoja, kad pusryčiai turėtų ne tik suteikti energijos, bet ir ginti organizmą nuo įvairių virusų, parazitų, bakterijų. „Per pusryčius išgeriu 30 lašelių 30% stiprumo peroksido. Tai yra pirmas smūgis trichomonoms, kurios yra vėžio sukėlėjos. Po to išgeriu vieną šaukštelį moliūgų sėklų aliejaus. Tai darau kiekvieną rytą jau dešimt metų.“ – patirtimi dalijasi Ksavera.

Po to Ksavera geria sėklų kokteilį, kurį pagardina maltais graikiškais, migdolų, lazdynų riešutais. „Riešutų konsistencija yra labai kieta, sukramtyti iki skystos masės neįmanoma, o maltam pavidale jie pasisavinami labai gerai.“ – teigia moteris.

Pietų maistas turėtų teikti maistines medžiagas ir tuo pačiu valyti organizmą. „Tam, kad aprūpintume organizmą ląsteliena, yra būtinos žalios daržovės. Tai gali būti sutarkuotos morkos ar kopūstai su truputėliu aliejaus, burokėliai… Taip pat daržoves tinka ir garinti. Galima daryti įvairius daržovių mišinius – daržovių asortimentas platus, yra iš ko pasirinkti. Daugelį patiekalų gardinu savo pačios pasigaminta vegeta.“ – apie savo pietų meniu pasakoja Ksavera.

Paklausta apie vakarienę, sveikuolė šypteli. „Neturiu įpročio kažką ruošti vakarienei. Tai gali būti arbata, džiovinti vaisiai.“

Tam, kad pasigamintume sveikos, natūralios vegetos – tokią, kokią vartoja Ksavera, reikia pakaitinti 400 – 500 g. linų sėklų, jas sumalti. Į maltas sėmenis įdėti ketvirtadalį arbatinio šaukštelio druskos, imbiero, malto baziliko, meirūno, petražolių, salierų lapelių, gelsvių, kario, kurkumos, kardamono, šalavijo, šafrano, krapų, porų lapelių, kalendros.

Su Laikas.lt skaitytojais Ksavera Vaištarienė taip pat dalijasi gardžios bei sveikos kiaulpienių kavos receptu: „Kiaulpienių šaknys sumalamos per mėsmalę ir tada iškaintinamos, išdžiovinamos, paskrudinamos. Kiaulpienių kava yra balta, todėl dar galima įdėti šiek tiek cikorijos šaknų kavos (ją galima įsigyti sveiko maisto parduotuvėse) bei pagardinti gabalėliu rudojo cukraus.“

Fausta Brasaitė