Pasninkas, badavimas - nauda sveikatai

Visada buvo teigiančiųjų, kad badauti sveika. Tačiau yra ir prieštaraujančiųjų, teigiančių, kad tai – kenksminga praktika. Pasninkas – tinkama proga pakalbėti apie badavimą. Mūsų pašnekovė sveikos mitybos propaguotoja, docentė Ksavera Vaištarienė.

Viena pirmųjų Lietuvos sveikuolių judėjimo iniciatorių, kuriai vasario 14 dieną sukako 86-eri, jaučiasi žvali ir energinga. Pagal profesiją chemikė, mokslų daktarė, docentė teigia, kad po to, kai ji išbandė ilgalaikio badavimo galią, jos gyvenimas pasikeitė iš esmės. Moteris suprato, kad gyvenimo džiaugsmo pirmiausia suteikia dvasinis nusiteikimas, o po to ir sveika mityba.

„Jei žmogus valgo daugiau, nei jam skirta, jis savo kūrybinę energiją panaudos maistui virškinti, o ne savo talentams atskleisti. Pagrindinė žmonių daroma klaida – persivalgymas. Daugeliui užtektų valgyti vieną kartą per dieną, o ne prikimšti skrandį tris ir daugiau kartų“, – tikina K. Vaištarienė.

Apie savo asmeninę sveikos mitybos ir badavimo patirtį, pasiektą rezultatą atsikratant ją kankinusio reumatoidinio artrito ir Bechterevo ligos, taip pat apie dvasines ir fizines emocijas pakeitus gyvenimo būdą mokslininkė yra išdėsčiusi trijose knygose: „Padėkime sau“, „Sveikatos šaltiniai“ ir „Valgykime, kad gyventume“.

Visiems, kurie domisi sveika gyvensena, ji pataria išmesti visus netinkamus maisto produktus, atsisakyti cukraus, druskos, nesižavėti cheminiais vaistais, o svarbiausia – džiaugtis gyvenimu ir dėkoti Dievui už viską, ką turime šiandien.

Pasninko ir badavimo nauda sveikatai

Kai apsilankėme K. Vaištarienės namuose, ji pasiūlė žolelių arbatos ir virtų grikių be druskos ir riebalų. Tai buvo jos vakarienei skirta dalis – apie 250 gramų. Lygiai tiek pat ji buvo suvalgiusi pusryčiams.

„Tai ideali dienos norma per gavėnios pasninką, – tikino sveikuolė. – Grikiai – idealios kruopos. Pasninkui tinka ir kitos Lietuvoje augančios kultūros, daržovės, vaisiai, nekenkia ir ryžiai, o nuo ankštinių gal derėtų susilaikyti. Nesuprantu tų žmonių, kurie nuolat kenkia patys sau. Šiuolaikinį žmogų sunku įtikinti, kad tik jis pats gali sau padėti, atsisakydamas žalingų įpročių, tarp kurių yra ir persivalgymas. Visos Rytų filosofijos ir religijos nurodo griežtas mitybos taisykles, visos religijos, taip pat ir krikščionybė, reikalauja laikytis pasninkų, nurodydamos jų laiką.“

Pašnekovė, išstudijavusi pasaulyje žinomų mokslininkų, sveikos gyvensenos specialistų teiginius, Lietuvos žolinčių patarimus bei receptus, pati yra išbandžiusi ne tik grūdų dietas, kurias labai vertina, bet ir keletą trumpalaikio ir ilgalaikio badavimo variantų, ilgiausiai nevalgymo laikotarpis truko 40 parų.

„Dabar jaučiuosi puikiai, – sako devintąją dešimtį įpusėjusi pašnekovė. – Keliuosi 5 valandą ryto, dieną pradedu maldomis, padėka Dievui už jo gerumą. Daug skaitau, domiuosi įvairių šalių, ypač Rytų, sveikatos filosofija, meditacija, grūdinimusi vandeniu ir šalčiu. Taip pat dalyvauju sveikuolių renginiuose, dalijuosi sveikos mitybos ir protingo badavimo receptais. Vakare pasimeldusi užmiegu per 5 minutes, o ryte vėl esu žvali.“

Svarbu neprarasti saiko

Kiekvienas žmogus, pasak K. Vaištarienės, turi justi pats, kiek jam reikia valgyti, kad visą dieną būtų aktyvus ir jaustųsi gerai: puikūs pusryčiai – duonos riekė, ant kurios užberta linų sėmenų, ir arbatos puodelis. O štai pietų valgiaraštį ji siūlo paskirstyti visai dienai: ryte arba vakare – sriuba, pietums – antrasis, ne daugiau kaip 300 g svorio, patiekalas ir vakarienei – vaisių desertas. Žinoma, nereikia pamiršti visadalių grūdų košių.

„Pagrindinė ligų priežastis – užterštas organizmas. Jam išvalyti reikia geros šluotos, – sako pašnekovė. – Ta šluota gali būti švieži vaisiai ir daržovės – morkos, ridikai, cukinijos, moliūgai, petražolės ir kiti, kuriuose yra celiuliozės. Daržovės turėtų sudaryti du trečdalius lėkštės, taip pat galima vartoti smulkintus džiovintus augalus arba jų miltelius.

Alkiui numalšinti tinka džiovintų ir maltų garšvų, dilgėlių ir kiaulpienių lapų mišiniai. Jų po ketvirtadalį šaukštelio dera dėti ant liežuvio kasdien du kartus per dieną. Taip pat galima pasidaryti tokio ar panašaus mišinio ir ketvirtadalį šaukštelio užberti ant maisto. Tai reikėtų daryti apie savaitę arba dešimt dienų, tuomet veikliųjų medžiagų pusiausvyra organizme normalizuosis, jos pateks į ląsteles, todėl neatsiras stipraus alkio pojūčio.“

Vydūno šalininkė

K. Vaištarienė yra garsaus Lietuvos filosofo Vydūno sekėja. Šviesuolis iš Mažosios Lietuvos sugebėjo įveikti tuomet nepagydomą ligą tuberkuliozę ir gyveno 85 metus. Jis mokė tautiečius teisingai ir sveikai maitintis, o kvailumu vadino žmonių įsivaizdavimą, kad ligoniui reikia duoti kuo daugiau sotaus maisto – mėsos, kiaušinių, pieno produktų ir kt.

Vydūnas savo garsiojoje knygoje „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ rašė, kad žmogus serga tada, kai nepaiso gamtos dėsnių, kurių paprastai prisilaiko gyvūnai.

„Bėda ta, kad įsivyravusi nuomonė, kad reikia stiprių valgių, ir daug kas nesuvokia, kad susirgusio žmogaus nereikia versti valgyti. Gamta pati atima apetitą iš sergančių ir kenčiančių žmonių. Juk ir susirgę gyvūnai kelias dienas nieko neėda ir dėl to pasveiksta. Vaikų taip pat nereikia versti valgyti. Žmonės stačiai žudo save maistu (…). Nevalgykime daug, valgykime žmogiškai“, – rašė Vydūnas.

„O štai skysčių reikia vartoti tik tiek, kiek reikalauja organizmas, o ne tiek, kiek šiuo metu patariama gerti – 2–3 litrus per parą. Vienas litras visiškai tenkina žmogaus poreikius, o didelis skysčių kiekis kenkia inkstams. Vydūnas yra pasakęs, kad žmogus serga tik todėl, kad nepaiso visatos dėsnių, todėl kiekvienam turi būti svarbu – dorovė, sąžinė ir 10 Dievo įsakymų. Jis taip pat teigė, kad vegetarizmas gali būti žmogaus ilgaamžiškumo ir geros sveikatos garantas. Sveikatą ardo ir paties žmogaus vidinės jėgos: žalingi įpročiai ir geismai“, – primena K. Vaištarienė.

Mėgaukimės kiekvienu kąsniu

Daržovės, vaisiai, uogos ir sėklos, vegetarinę mitybą išpažįstančios K. Vaištarienės žodžiais, yra vieni naudingiausių organizmui maisto produktų. Jais galima ne tik gerinti sveikatą, bet ir gydyti ligas. „Valgyti reikia lėtai, gerai viską sukramtyti, mėgautis kiekvienu kąsniu. Negalima valgio metu žiūrėti televizoriaus ar skaityti laikraščių. Jei tik prikimšime pilvus, sveikata šito nedovanos“, – pabrėžia docentė.

Paklausta, kokių produktų derėtų vengti, moteris teigia, kad vieni iš nenaudingiausių organizmui maisto produktų yra pienas ir jo gaminiai.

„Šiuose produktuose yra pavojingo organizmui neorganinio kalcio, kuris kenkia širdies kraujagyslėms. Nesu visiškai nusistačiusi prieš mėsą, bet esu įsitikinusi, kad naudinga mėsa yra to gyvūno, kuris nepatiria nuolatinių kančių narvuose. Svarbiausia, kad dienos valgiaraštyje būtų 100 g baltymų ir 2 šaukštai aliejaus. Patarčiau naudoti nerafinuotą saulėgrąžų aliejų, šviežiai spaustą linų sėmenų aliejų, dar tinka kokybiškas alyvuogių aliejus“, – aiškina pašnekovė.

Patogus metas iškrovai ir badavimui

Badavimas gydymo tikslais žmones domino nuo seno. Tai yra vienas iš seniausių gydymo būdų, kurį taikė Hipokratas ir Avicena. Pitagoras priimdavo mokinius į savo mokyklą tik po to, kai jie išbadaudavo 40 dienų. Jis teigė, kad tik šviesios ir švarios smegenys gali suvokti matematikos mokslą.

Anot K. Vaištarienės, badauti gali tik psichiškai sveikas žmogus, gerai susipažinęs su badavimo metodikomis ir sveikatos atkūrimo būdais. Jis neturi justi baimės ir abejonių, taip pat gailėti savęs. Priverstinis badavimas yra žalingas.

Štai kodėl karo metais apsiaustame Leningrade, kur trūko maisto, žmonės veikiau mirė iš baimės, o ne iš bado. Žmogus nevalgęs, tik gerdamas vandenį, gali gyventi du mėnesius. Tad pirmoji griežta sąlyga rengiantis badauti yra ta, kad žmogus pats turi norėti badauti, būti įsitikinęs, kad kito kelio nėra, o badavimas padės jam pasveikti. Ruoštis badauti reikia 1–2 mėnesius.

Pašnekovė pasiryžusiesiems badauti pirmiausia rekomenduoja perskaityti Aleksejaus Suvorino „Gydymas badavimu“, Polio Brego „Badavimo stebuklas“ ir Jurijaus Nikolajevo „Badavimas dėl sveikatos“. Antroji ir labai svarbi sąlyga – badavimo metu žmogaus niekas neturėtų smerkti, iš jo šaipytis. Jeigu namiškiai ar kiti žmonės bus nusiteikę priešiškai, stebėsis jo pasiryžimu, badauti geriau net nepradėti.

Prieš pradėdami badauti, turite nuspręsti, kaip gyvensite toliau. Jeigu ir vėl valgysite gyvulinius produktus, gersite svaigiuosius gėrimus, rūkysite, badaudami tik sugaišite laiką.

Itin svarbu tinkamai baigti badavimą – po ilgo badavimo prie normalios mitybos galima grįžti labai pamažu. Tai sudėtingas ir gana pavojingas gydymo laikotarpis, nes netinkama mityba arba net paprastas smaguriavimas gali rimtai sutrikdyti medžiagų apykaitą ir dar labiau susargdinti.

Badavimo šalininkai perspėja, kad pirmąsias dienas po badavimo organizmas nepriima mėsos, žuvų, kiaušinių, varškės. Jų suvalgęs žmogus gali sunkiai susirgti ir net numirti. Po badavimo kitą dieną galima valgyti tik daržoves ir vaisius, gerti jų sultis. Prie įprasto mitybos režimo grįžtama tik trečią dieną po badavimo.

Pašnekovė siūlo badauti bent vieną parą per savaitę, o vėliau galima pabandyti nevalgyti ir savaitę ar 10 dienų. Tuo metu reikia gerti tik distiliuotą vandenį (jis reikalingas tam, kad pašalintume iš organizmo toksines medžiagas). Sveiko gyvenimo būdo propaguotoja pabrėžia, kad badaujant, ypač pirmąsias dienas, svarbu nebijoti kai kurių neigiamų reiškinių: galimo galvos svaigimo, liežuvio apnašų.

Trumpai

* Geriausių rezultatų gydantis badavimu pasiekiama sergant neracionalios mitybos, nejudraus gyvenimo būdo ir užterštos aplinkos sukeltomis ligomis: ateroskleroze ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, bronchine astma, inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais, akių, odos ligomis (alergija, egzema ir pan.), reumatu, venų varikoze, didelio laipsnio nutukimu.
* Nepatariama badauti žmonėms, sergantiems nervinio pobūdžio ligomis, sveikstantiems po operacijų ir infekcinių ligų. Gydytis badu negali vaikai, nėščios ir krūtimi maitinančios moterys, sergantieji diabetu.
* Savarankiškai badauti galima ne ilgiau kaip tris dienas. Jei ketinate badauti ilgiau, būtina pasitarti su gydytoju.
* Moterims badauti lengviau. Antropologų duomenys rodo, kad per badmečius išgyvendavo tik 50 proc. vyrų ir net 90 proc. moterų.