Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?

Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas.

Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie:
 

1.Slopina uždegimus (PG1).
2.Skatina uždegimus (PG2).
3.Blokuoja PG2. (PG3).

Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi būti toks:

Tai vėlgi akivaizdžiai pasireiškianti priešybių vienybė. Pažeidus šį santykį į vieną ar kitą pusę turėsime fizinius skausmus.

Nuo ko priklauso šis santykis organizme? Nuo jame sintetinamų arba gaunamų iš išorės polinesočiųjų riebiųjų rūgščių Omega6 ir Omega3, kurios yra gamybinė medžiaga prostaglandinams. Sveikame organizme jų santykis turi būti  1:1. Daugelį amžių mūsų maiste šis santykis toks ir buvo, tačiau atėjo pramonės revoliucija su savo presais ir mus taip užspaudė, kad šis santykis mūsų maiste tapo 10:1, o kai kam (pvz, pigaus saulėgrąžų aliejaus mėgėjams) ir 25:1.

PG1 sintetinti organizme reikalingos Omega3,  PG2 – Omega6. Kuomet organizme yra pažeidžiamas balansas tarp šių dviejų r. rūgščių į Omega6 didėjimo pusę, tada organizme prasideda visa eilė aukščiau  paminėtų problemų. Kaip tokiu atveju gydo valstybinė medicina? Ji skiria kokius nors priešuždegiminius vaistus, kurie stabdo prostaglandinų PG2 sintezę arba skiria Omega3, kurios yra   PG1 sintezės pagrindas. Abiem atvejais gaunamas trumpalaikis savijautos pagerėjimas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šie abu metodai tik žaloja organizmą. Esant kai kurioms būsenoms Omega3 perteklius organizme duos trumpalaikį pagerėjimą, bet žala organizmui nuo to bus didesnė, negu esant Omega6 pertekliui organizme. Skirtumas tik toks, kad skiriasi vien pojūčiai: vartojant per daug Omega6 – akivaizdūs, nes esant uždegimams – skauda, o vartojant Omega3 koncentruotas ir  per daug – degraduojantis procesas vyksta ilgą laiką nieko nejaučiant ir tik daug vėliau pasirodo visu savo grožiu kokioje nors infarkto ar insulto formoje.

Esant uždegimams, teisingas  žingsnis būtų vienintelis – apriboti Omega6 riebiųjų rūgščių pakliuvimą į organizmą.

Grįžkime prie straipsnio pavadinimo – kuo gi ypatingas aspirinas? Tuo, kad kaip ir kiti  nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, pvz. Naproksenas, Diklofenakas, Ibuprofenas, Ketoprofenas, Piroksikamas, Indometacinas – yra prostaglandinų inhibitorius. Blogiausia yra tai, kad jie slopina prostaglandinus visus, nesirinkdami – neselektyviai, tuo išjungdami ne tik per daug įsisiūbavusius ir tapusius jau patologiniais metabolinius procesus, bet ir tuos, kurie yra gyvybiškai svarbūs. Dar daugiau, jei  šie nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai dar slopina PG2, tai leukotrienų (alergijų ir uždegimų mediatorių) neveikia visai. Leukotrienus galima nuslopinti tik steroidais ir ... E.Revici preparatais. Leukotrienams sintetinti organizme būtina aminorūgštis glutationas GSH, todėl prieš uždegimą galima kovoti ir oksiduojant GSH iki GSSG (šį metodą naudojo A.Samoxotskis).

PG2 gaminami iš arachidoninės rūgšties (jos antinksčiuose yra net 25%), kuri priklauso Omega6 riebiosioms rūgštims ir gaunama iš jūros produktų, pieno riebalų ir mėsos (joje arachidoninės iš šių trijų yra mažiausiai) arba sintetinama paties organizmo iš polinesočiųjų riebiųjų rūgščių (pagrinde iš linolinės rūgšties, bet ir iš alfa-linoleninės (ALR) ir gama-linoleninės (GLR), gaunamų su augaliniais aliejais, dalyvaujant vitaminui B6. Vienintelis iš plačiai vartojamų, kuris neskatina PG2 augimo, yra alyvuogių aliejus, nes jame dominuoja mononesočiosios r.r. Visi sotieji riebalai slopina polinesočiųjų r.r. daromą žalą.

Dar vienas faktorius, skatinantis PG2 sintezę, yra angliavandenių perteklius kraujyje: jie stimuliuoja insulino gamybą, kuris aktyvuoja fermentą D-5-desaturazę, kuri didina arachidoninės rūgšties kiekį organizme, o po to reakcijų grandinėje jau didėja PG2 gamyba.

Prostaglandinų didelį aktyvumą lemia jų molekulinėje struktūroje esantys dariniai dvyniai, susidarantys dėl arachidoninės rūgšties ciklizavimo veikiant ją ciklooksigenaze (COG) – fermentu, turinčiu savyje hemą. ir susidarant endoperoksidams PGG2 ir PGH2, iš kurių toliau jau susidaro prostaglandinai PGE2, PGF2 ir kiti.

Lipoinė rūgštis esant organizme natrio jodidui (NaI) stipriai stimuliuoja COG, greitindama arachidoninės rūgšties oksidaciją ir PGG2 atstatymą iki PGH2, o tai daugeliu atvejų sumažina organizme bet kokį uždegimą.

Prostaglandinai susidaro veikiant COG, o leukotrienai – veikiant lipooksigenazei (LOG). Abu yra uždegiminių procesų ir imuninio atsako organizme mediatoriai.

Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, o taip pat ir aspirinas, slopina COG, bet  skatina stipraus vazokonstriktoriaus ir trombocitų agregatoriaus tromboksano A2 gamybą. Magnio preparatai atvirkščiai, mažina ne tik A2 sintezę, bet ir eikozanoidus (molekulės, susijusios su uždegiminėmis reakcijomis, veikiančios lygiųjų raumenų ląsteles, trombocitus, leukocitus, endotelio ir sekretuojančias ląsteles) 12-HETE – lipooksigenazės produktą. (Morita I., and Murota S.I. (1987) Adv. Prostagland. Thromb. Leak. Res., 17, 219-223. ) Beje, 12-HETE stimuliuoja  vėžio ląstelių augimą.

Baltymų didinimas mityboje mažina PG2, nes baltymas stimuliuoja kasos hormono  gliukagono gamybą, kuris savo ruožtu slopina insuliną, o tai reiškia, kad slopins ir D5-desaturazę, taip mažindamas arachidoninės rūgšties gamybą, o jai mažėjant, mažės ir PG2.

* Daugelis vaistų „nuo širdies“ didina PG2 arba tiesiogiai per lipidinę deguonies įsisavinimo sistemą, arba netiesiogiai per insuliną. Todėl nenustebkite, jei ėmus vartoti vaistus „nuo širdies“ pasireikš patarlė „viena bėda – ne bėda“.
* Analogiška situacija ir su cholesterolį mažinančiais vaistais (statinais) – nuo jų stipriai daugėja arachidoninės rūgšties organizme, o kartu ir PG2.
* PG2 didina inkstuose sintetinamo proteolitinio fermento renino kiekį organizme, kuris įtakoja arterinį kraujo spaudimą.
* PG2 didina hormonų mineralokortikoidų (aldosterono) gamybą, o tai gręsia natrio ir vandens kaupimusi  organizme.  
* PG2 kartu su leukotrienais sukelia stiprius bronchospazmus, kurie galiausiai pasibaigia astma iki gyvenimo pabaigos.
* PG2 sukelia visas kvėpavimo takų alergijas, kaip tiesiogiai, taip ir per histamino veikimą.
* PG2 sulaiko organizme skysčius, sukelia pieno liaukų jautrumą ir didelius nuotaikos svyravimus – gerai visiems žinomi PMS simptomai. Slėgio gimdoje didėjimas sukelia stiprius menstruacinius skausmus.
* Visi odos bėrimai (odos alergija) yra sukelti leukotrienų ir PG2. Leukotrienai ypač stipriai įtakoja esant egzemai ir žvynelinei.
* Osteoporozės priežastis irgi yra PG2.
* Parodontozė ir reumatoidinis artritas – irgi PG2 dominavimo pasekmė.

Didinti organizme eikozapentaeno rūgšties (EPR) kiekį organizme ir žiūrėti, kad netrūktų cinko ir B6 vitamino maiste. Tai vienas iš nedaugelio būdų kaip suvaldyti PG2. EPR – tai riebioji Omega3 rūgštis su 20-čia anglies ir 5-iomis dvigubomis jungtimis, kuri turi savybę blokuoti endogeninės arachidono rūgšties gamybą, be to EPR santykiauja su LOG, bet LOG beveik EPR nenaudoja kaip substrato, tačiau EPR dalyvavimas stipriai sumažina PG2 gamybą iš arachidoninės rūgšties. LOG ir EPR sąveika taip pat mažina  uždegiminėse ląstelėse (neutrofiluose ir monocituose) leukotrienų LTB4 ir LTB5 gamybą.

Tai kur tos EPR gauti? Jos yra kai kurių žuvų riebaluose. Tik nepulkite pirkti skumbrės ar žuvies taukų kapsulių iš vaistinės! Nes, jei pradėsite EPR aktyviai duoti organizmui iš išorės, jis nustos gaminti ją iš gama-linoleninės rūgšties (GLR) endogeniškai ir turėsite jos iš išorės duoti vis daugiau ir daugiau, o teigiamas jos efektas vis mažės ir mažės.

*nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (išliaupsintasis aspirinas tame tarpe)
*alkoholis
*steroidai
*tansriebalai (margarinas, kaitinti augaliniai aliejai, visas keptas maistas)
*liesas maistas
*ličio turintys preparatai
*per didelis antioksidantų kiekis (kaip dabar atrodo vaizdelis su visiems gyvenimo atvejams reklamuojamais antioksidantais?)

Substratas jam gaminti yra gama-linoleninė rūgštis (GLR) kartu su magniu, vitaminu B3, B6, C ir E. Nežiūrint į tai, kad GLR gamybai reikia linoleninės rūgšties, linoleninė rūgštis yra kartu ir PG1 inhibitorius (slopintojas). Todėl vartoti LINOLENINĘ RŪGŠTĮ iš išorinių šaltinių kategoriškai draudžiama.

Padidinus PG1 kiekį organizme, sumažėja trombocitų agregacija, pagerėja kraujotaka inkstuose bei sumažėja natrio sulaikymas organizme.  Taip pat PG1 veikia raminančiai (tai viena iš priežasčių, kodėl mėsą ir sočiuosius riebalus valgantys žmonės yra ramesni už įvairius aliejus vartojančius vegetarus), plečia bronchus (tik ne dėl beta-adrenalinio stimuliavimo, bet dėl PG2 efektų slopinimo), slopina konvulsijas.

PG3 gaminama iš EPR. EPR gaminama iš GLR. PG3 blokuoja tie patys faktoriai, kaip ir blokuojantys EPR.

Atėjo laikas prisiminti pavadinime paminėtą imbierą. Daugelis gydosi šio augalo šaknimi, kai suserga, bet kodėl jis padeda, nelabai kas žino. Esant uždegimams, imbiero teigiamo veikimo mechanizme glūdi jo sugebėjimas slopinti arachidono rūgšties metabolizmą  ir ciklooksigenazės, ir lipoksigenazės keliu. Panašiai veikia ir Vaistinis Skaistenis (Tanacetum parthenium). O štai gluosnio žievės vartoti nepatartina, nors ji irgi slopina uždegimus, tačiau jos veikimas analogiškas aspirinui, dėl joje esančio salicino, kuris organizme virsta salicilo rūgštimi.