Medicinos Naujienos:

Probiotikai, žarnyno bakterijos ir virškinimo trakto mikrofloros įtaka žmogaus sveikatai – itin populiari tema. Šiai tendencijai pasidavę europiečiai mokslininkai prieš kelerius metus aptiko bakterijų rūšį, skirtingų žmonių žarnyne virstančią trijų labai skirtingų kategorijų bakterijomis. Specialistai tąsyk iškėlė hipotezę (tik jos dar neįrodė), kad tai priklauso nuo asmens kraujo grupės.

Mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, kurios dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų. Mokslininkų teigimu, šios bakterijos veikia mūsų imunitetą, polinkį sirgti alerginėmis ligomis ar net tuberkulioze. Organizme sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti tinkamais kiekiais vartojami probiotikai.

Metaanalizė, kurioje nagrinėjami 82 tyrimai su žmonėmis, eksperimentai su gyvūnais ir laboratoriniai bandymai, parodė, kad vienas iš populiariausių probiotikų L.acidophilus skatino „esminį kūno svorio padidėjimą ir žmonėms, ir gyvūnams". Gimdymai, per kuriuos vaikas gimsta po cezario pjūvio, siejami su rizika, kad vaikystėje ir (ar) paauglystėje padidės jo kūno masė.

Netruks ateiti ta diena, kai antibiotikai nebebus veiksmingi gydant infekcijas. Šiandien antibiotikais gerokai piktnaudžiaujame. Kuo tai gresia? Ogi tuo, kad bakterijos pamažu tampa atsparios medžiagoms, kuriomis bandome jas užmušti. Apie tai, kaip būtų galima įveikti vieną didžiausių XXI amžiaus žmonijos išbandymų – bakterijų atsparumo antibiotikams problemą, portalo bbc.com rubrikoje „Future“ rašo mokslo srities žurnalistė Erin Biba.

Neseniai atliktas plataus masto tyrimas parodė, kad vaistai, kuriais mažinama cholesterolio koncentracija, didina antrojo tipo cukrinio diabeto riziką. Priklausomai nuo to, koks statinų grupes medikamentas vartojamas, grėsmė susirgti cukriniu diabetu padidėja net 60 proc.

„Tyrimas patvirtina valproato vartojimo teratogeninį (įgimtas patologijas sukeliančias) poveikį", - prie tokios išvados priėjo agentūros mokslinis direktorius Mahmoudas Zureikas.

DTP (difterijos, stabligės, kokliušo) skiepas galbūt padaro daugiau žalos nei naudos - prie tokios išvados priėjo tyrėjai, kurie tik neseniai konstatavo, kad tarp vaikų, kurie buvo skiepyti praeito amžiaus devintąjį dešimtmetį, būta 5 kartus didesnės mirties rizikos.

Šis profesoriaus tyrimas papildo kitus, per kuriuos jau įrodyta, kad DHR, kurios yra omega-3 nesočiosiose riebalų rūgštyse, yra gyvybiškai reikalinga normaliai smegenų veiklai, be to, šios rūgštys apsaugo ir nervų sistemą bei regą.

Idėja apie vėžio ląstelių „marinimą badu" darosi vis populiaresnė. Griežta dieta, kurioje mažai baltymų (tai reiškia: išbraukti iš valgiaraščio mėsą, kiaušinius, avižas ir pieno produktus), padeda numarinti vėžines ląsteles ir sulėtina ar net sustabdo tolesnį naviko augimą.

Osteoartritas - tai nėra neišvengiama liga, senatvėje ištinkanti visus. Jo galima išvengti, jei maitinamasi sveikai ir sportuojama. Be to, osteoartritas nėra susijęs su sąnarių susidėvėjimu, nes tai metabolinė liga, susiformuojanti todėl, kad organizmas nesugeba perdirbti nesveiko maisto.

Senjorų, turinčių didelę magnio koncentraciją kraujyje, kaulai retai lūžta. Taip pat teisingas yra ir priešingas teiginys: žmones, turintys per mažą magnio koncentraciją kraujyje, dažniau patiria klubakaulio lūžių.