Medicinos Naujienos:

Amerikos pediatrų akademija pranešė, kad jaunesniems nei dviejų metų vaikams negalima leisti laiko priešais kokį nors ekraną. Gydytojai terapeutai baiminasi, kad pernelyg daug laiko, praleisto priešais sensorinį ekraną, gali padaryti vaikams ilgalaikę žalą.

Visa ši informacija yra rimto tyrimo, kuris buvo baigtas praėjusių metų gruodį, rezultatas. Tyrimo autorė Barbara Stars iš Higienos ir visuomenės sveikatos mokyklos, pasakoja, kaip JAV sveikatos apsaugos sistema gali pakenkti jūsų sveikatai.

Vitamino D stoką patiria 90 proc. suaugusiųjų, nes jo pakankamai negauname nei su maistu, nei ilgesnį laiką būdami saulėje. Tačiau nereikėtų pulti vartoti vitaminų, LRT RADIJUI sako laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė. Anot jos, vitamino D nesunku perdozuoti, nes kiekvieno organizmas jį skirtingai pasisavina ir kaupia.

Mokslininkai nustatė, kad musės yra pavojingesnės sveikatai nei manyta iki šiol. Paprasta musė, besisukiojanti jūsų namuose, gali ant savo kūno pernešti 600 skirtingų bakterijų, kurios sukelia infekcines ligas, kraujo užkrėtimą ir plaučių uždegimą.

Kanapės dėl savo psichotropinių savybių ne vieną dešimtmetį buvo uždraustos ne tik vartoti, bet ir auginti. Tačiau šiandien kanapės vėl išgyvena „renesansą“: įvairiose šalyse iš naujo atrandamas ar plečiamas šio augalo naudojimas, vardijamos jo teigiamos savybės. Kanapių produktai vis daugiau dėmesio sulaukia ir Lietuvoje, todėl nusprendėme pasiaiškinti, ką apie juos mano įvairių sričių specialistai.

Medicinos žurnale BMJ paskelbta daugiau nei 200 mokslinių tyrimų santrauka, kurioje teigiama, jog saikingas kavos gėrimas yra naudingas sveikatai, tačiau gali kenkti nėščioms moterims.

2013 metais, tiriant, ar dieta be glitimo padės celiakija nesergantiems žmonėms išspręsti jų virškinimo problemas, paaiškėjo, kad simptomai nesiskyrė, kai žmonės valgė identišką maistą be glitimo ar su glitimu. Tai rodė, kad glitimas nedaro poveikio, tad Jane Muir ir Peter Gibson iš Monash universiteto Australijoje su savo kolegomis pradėjo aiškintis, kokia galėtų būti kita negalavimų priežastis.

Vyresnio amžiaus žmonių grupėje insultų pasitaiko dažniau, didelė dalis ligonių yra sulaukę daugiau nei 60 metų, bet insultą gali patirti ir 15, ir 25 metų žmogus, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorius Dalius Jatužis. Jo teigimu, pagrindiniai prasidedančio insulto požymiai, kuriuos dera žinoti kiekvienam, yra veido paralyžius, nukarusi lūpa, negebėjimas nusišypsoti, rankos ar kojos paralyžius, sutrikusi kalba ir kiti.

Faktai tokie, kad dabar, kai man jau per 60 metų, mano kraujospūdis yra 125/80 mmHg, kraujo klinikinė chemija tokia, kad man galėtų pavydėti trisdešimtmečiai, arterijų sienos be sutankėjimo požymių, širdis funkcionuoja normaliai, o cholesterolio koncentracija maža. Visai tai yra mūsų pastangų ir tyrimų nuopelnas.

Ko dar nežinai apie skydliaukę? Kaip susigrąžinti gyvenimą, turint nesveiką skydliaukę, skaitykite šiame straipsnyje.

Prie tokių išvadų tyrėjai priėjo, išanalizavę brolių ir seserų sveikatą, įskaitant tokių vaikų sveikatą, kuriuos jų motinos pagimdė, būdamos vyresnės nei 35 metų.