Naujieji „stebuklingi vaistai" nepadeda pacientams gyventi ilgiau ar pagerinti gyvenimo kokybės - rodo naujas tyrimas.
Tai du svarbiausi bet kurio antivėžinio medikamento tikslai, deja, nė vienas iš Europos vaistų agentūros (angl. EMA) patvirtintų „stebuklingų vaistų" net po 3 metus trukusio vartojimo nepadeda pasiekti nei vieno, nei kito.
Nesėkmės temdo pradinius tyrimus, kurie buvo atlikti siekiant patvirtinti šių medikamentų vartojimą, - pasakoja britų tyrėjai iš Londono Karališkojo koledžo (King's College London). Mokslininkai patikrino duomenis apie 48 vaistus nuo vėžio, kurie buvo liaupsinami kaip „stebuklingi medikamentai" ir „didelis žingsnis pirmyn gydant vėžį" anksčiau, nei jie buvo patvirtinti. EMA patvirtino juos laikotarpiu nuo 2009 iki 2013 metų.
Iš tikrųjų tada, kai juos registravo, beveik nė vienas iš šių medikamentų neturėjo įrodymų, kad jis galėtų pagerinti numatomą gyvenimo trukmę ar gyvenimo kokybę. Mažai įrodymų dėl vaistų efektyvumo turėta ir 3 metus po leidimo gavimo.
Taip būna todėl, kad medikamentui planuojamas pasiekimas su vadinamaisiais surogatiniais žymenimis, o tai reiškia, kad jie pajėgė pasiekti iš anksto iškeltą tikslą, pvz., sumažinti naviko dydį. Paprastai tai vyksta laboratorijoje, bet bendras poveikis paciento būklei nestebimas. Maždaug 57 proc. registruotų medikamentų gavo leidimą kaip tik remiantis tokiais surogatiniais žymenimis.
Tokia praktika pavojinga ir brangiai kainuojanti. Pavojinga todėl, kad vėžiu sergantiems pacientams neduodami senesni, bet veiklesni vaistai, kurių efektyvumas turi įrodymų, o duodami nauji, „stebuklingi medikamentai", kurie iš tikrųjų neveikia. Nauji vaistai paprastai būna labai brangūs, o tai reiškia, kad už juos kas nors turi mokėti.
BMJ, 2017; 359: j4530
