Mistika:

Paslaptingi įvykiai, apie kuriuos pasakojama šiame straipsnyje, nėra visiška retenybė. Jie yra paranormalių reiškinių tyrinėtoju susidomėjimo objektas. Tiesa, kol kas paaiškinti šio fenomeno niekaip nepavyksta.

Tai, kad pasaulyje egzistuoja daugybė neatskleistų paslapčių ir protu dar nesuvokiamų reiškinių, manau visi gerai žinome. To net negalėtume įvardyti, kaip kažkokio labai jau ypatingo fakto, o tokių nepaaiškinamų reiškinių yra net ir Lietuvoje. Savo pasakojimą galiu pradėti, kad ir nuo Kernavės.

Pasitaiko atvejų, kai kelionių jūrų laineriais metu be pėdsakų dingsta kuris nors turistas. Policija negali aptikti jokių prapuolusiojo pėdsakų. Detektyvams lieka tik spėlioti, kas nutiko laive.

Ši istorija apie senovinius žemėlapius tapo žinoma visiems po to, kai 1929-uju metų lapkričio 9 d. Stambulo nacionalinio muziejaus direktorius Halilas Edhemas tvarkė archyvus ir vienoje lentynoje aptiko du geografinio žemėlapio fragmentus.

1946 m. rugpjūčio 11 d. specialios paskirties lėktuvas B-29 „Poliarinė lapė“ iš Ferbankso aviabazėje dislokuoto „Aliaskos lapių“ dalinio pakilo į reguliarų žvalgybinį skrydį virš Šiaurės Ledjūrio. Jo metu buvo vykdoma radiolokatcinė ir vizualinė žvalgyba, fiksuojamos meteorologinės ir magnetinio lauko charakteristikos, atliekamos JAV karinių ir civilinių žinybų užduotys.

Arkties tyrinėjimų istorijoje yra buvę nemažai atvejų, kai ne vieno žmogaus ir ne vieną kartą matytos ir žemėlapiuose pažymėtos salos „dingdavo“.

1828 m. gegužės 26 d. į Niurnbergo vartus pasibeldė paauglys. Jis buvo tvirto stoto, šviesių garbanotų plaukų, išblyškusio veido ir ėjo svyruodamas tarsi būtų girtas. Prie jo priėjo vietinis batsiuvys Georgas Veikmanas pažiūrėti, kas čia per vienas, račiau šis teištarė: „Norėčiau būti raitelis, koks buvo mano tėvas“. Jis padavė G. Veikmanui laišką, adresuotą lengvosios kavalerijos šeštojo pulko ketvirtojo eskadrono vadui. Batsiuvys nuvedė jį pas kapitoną. Šis atplėšė laišką, kuriame buvo rašoma, kad berniukas buvęs paliktas pas vargšą darbininką, kuris jį visą laiką laikė uždarytą. Tačiau dabar jis jau galįs tarnauti karaliaus kariuomenėje.

Per kelis pastaruosius dešimtmečius įvairiose pasaulinio vandenyno ir didžiųjų ežerų vietose įvyko akistatų ne tik su objektais, bet ir su iki šiol nežinomais „subjektais“. Pradžioje atrodo, jog šios žinios primena senų „jūros vilkų“ pasakas. Bet tik pradžioje… Neatsitiktinai primenama, jog net 12 astronautų mindžiojo Žemės palydovo paviršių, o į giliausias pasaulio vandenyno gelmes tik kartą yra nusileidę du akvanautai. Iš tikro vandenynų ir jūrų gelmėse paslapčių ir nežinomybės yra ne mažiau nei Mėnulyje.

Kiekvieno žmogaus gyvenime kartais nutinka tokie keisti sutapimai, kad nenorom kyla klausimas – ar tai iš tiesų atsitiktinumai? Arba koks nematomas scenaristas žaismingai valdo mūsų likimus?

Kiekvienais metais į Meksiką atvyksta milijonai žmonių, turėdami vieną tiksią – apsilankyti šiauriniame sostinės priemiestyje esančioje bažnyčioje ir savo akimis pamatyti Gvadelupės Mergelės Marijos, kuri laikoma abiejų amerikų globėja, ikoną. Jos atvaizdas išliko ant plonyčio audinio, išausto iš agavos plaušų. Toks audinys turi būtinai būti gruntuojamas prieš ką nors ant jo nutapant. tačiau grunto nėra, taip pat nėra jokių teptuko pėdsakų, jokių dirbtinių dažiklių ar organinės arba mineralinės kilmės pigmentų pėdsakų. Mokslininkų ir tyrinėtojų išvada vienareikšmė – Mergelės Marijos atvaizdą žmogaus rankos negalėjo sukurti.

Neseniai Kinijos žiniasklaida paskelbė įdomią istoriją. 2003 metų vasario 28 dieną privačioje anglių kasybos šachtoje greta Czisi miesto įvyko avarija. Griūtis užvertė keturiolika ten dirbančių šachtininkų. Gelbėtojai atkasė dvylikos žuvusiųjų palaikus, bet Van Chu ir Leo Pen nerado. Šachta buvo uždaryta, o savininkas nuteistas daugelį metų kalėti.