Mokslo Afiša:

Uoslės praradimas-įgimtas ar įgytas po ligos arba galvos traumos - vadinamas anosmija. Ji pasitaiko dažniau, nei būtų galima įsivaizduoti. Dar daugiau -daugelis žmonių patys net nenutuokia, kad jų uoslė prastėja.

Kvapą sudaro lakios cheminės medžiagos, kurių molekulinė masė mažesnė nei 300 Da (daltonų), į kurią žmogaus uoslės sistema jau gali reaguoti. Aromato chemija labai sudėtinga, kvapas niekada nesusidaro iš vieno vienintelio komponento, bet iš daugelio komponentų, kurių poveikio laipsniai skirtingi.

Nevyriausybinės organizacijos „Global Footprint Network“ duomenimis, rugpjūčio 1-ąją žmonija išnaudojo paskutinius Žemės resursus 2018-iesiems, kuriuos planeta pajėgi atkurti per metus, o likusius penkis metų mėnesius nuo vakar gamtinius išteklius eikvosime skolon.

Priešpaskutinį liepos savaitgalį tikriausiai daugelis vyks prie jūros, nes Klaipėdos uostamiestis liepos 27 – 29 dienomis minės kasmetinę jūros šventę. Jūra yra daugelio vasarotojų pagrindinis tikslas ir pramoga. Jodo prisotintas oras teigiamai veikia kvėpavimo sistemą, pasivaikščiojimai smėliu – masažuoja pėdas ir padeda atnaujinti ryšį su žeme, o vėsus jūros vanduo padeda sustiprinti imuninę sistemą ir skatina laimės hormonų, endorfinų, išskyrimą.

Žmonės jau daugybę metų spėlioja, kas jų laukia po mirties. Nepaisant to, kad niekas nėra visiškai tikras, ar pomirtinis gyvenimas egzistuoja, kai kurie dalykai yra puikiai paaiškinami. Pasirodo, net sustojus širdžiai, žmogaus kūnas vis dar yra itin aktyvus.

Ilgiausio amžiaus rekordas buvo pasiektas dar prieš 21 metus – prancūzė Jeanne Calment sulaukė 122 metų amžiaus. Iki šiol niekas nenugyveno ilgiau, tačiau ilgaamžių vis daugėja. Tai kur ta riba? O gal J. Calment ją jau buvo pasiekusi?

Trumpos naujienos. Jeigu šimpanzių ir mūsų genai 99 proc. identiški, ar beždžionės gali išsivystyti į žmones? Daugelis evoliuciją tiriančių biologų sutaria, kad, teoriškai, per ilgą laiką ir susiklosčius tinkamoms aplinkybėms niekas nekliudo beždžionėms tapti ne mažiau protingomis nei žmonės. Toks scenarijus rutuliojasi mokslinės fantastikos romane „Beždžionių planeta“, pagal kurį sukurti keli filmai.

Trumpos naujienos. Jei savo katę nufotografuosite tamsoje arba stipriu prožektoriumi apšviesite džiungles, rezultatas bus bauginantis. Kodėl gyvūnų akys taip švyti?

Trumpos naujienos. Jie patys keičia formą, pulsuoja savu ritmu ir apskritai neturėtų egzistuoti, tačiau mokslininkai juos sukūrė. Keistieji laiko kristalai gali padėti ateities kompiuteriams dirbti nepaprastai greitai visai nenaudodami energijos.

Konteineriniai krovininiai laivai ir tanklaiviai būna žali, mėlyni, juodi, pilki ir taip toliau. Atrodo, kad spalvos jiems parenkamos visiškai atsitiktinai ir tai yra logiška – juk dažai yra skirti apsaugoti metalą, o grožis yra skonio reikalas. Tačiau kodėl tuomet kruiziniai laivai ir jachtos dažniausiai būna balti? Pasirodo, priežasčių yra daugiau nei viena.

Mitai apie Nesę – garsiąją Loch Neso ežero pabaisą – po pasaulį sklando jau šimtus metų: kai kurie prie šio Škotijos ežero lankęsi žmonės pasakojo matę siaubūną, kuris, esą, gyvena ežero gelmėse. Bet dabar mokslininkai galutinai nusprendė atsakyti į klausimą, ar šis siaubūnas egzistuoja, rašo naujienų agentūra AP. Loch Neso pabaisa, biologija, DNR, genetika, ežeras, pleziozauras