Kvapų anatomija

Kvapą sudaro lakios cheminės medžiagos, kurių molekulinė masė mažesnė nei 300 Da (daltonų), į kurią žmogaus uoslės sistema jau gali reaguoti. Aromato chemija labai sudėtinga, kvapas niekada nesusidaro iš vieno vienintelio komponento, bet iš daugelio komponentų, kurių poveikio laipsniai skirtingi. Pvz., alyvų kvapą daugiausia veikia indolas - aromatinis organinis junginys, kurio esama ir alyvose, ir fekalijose, - ne šiaip sau iš pradžių malonus, gaivus, salsvas alyvų kvapas žydėjimo pabaigoje pasidaro beveik šlykštus.

Pačių populiariausių gėlių - rožių - puikų kvapą sąlygoja rozoksidas ir beta damaskonas, medžiagos, kurios pavadintos rožės vardu. Žmogaus nosis, pvz., rozoksidą gali pajusti, jei ore jo esama ypač maža koncentracija - penkios dalys iš milijardo.

Kad tai būtų lengviau suprasti: viena dalis iš milijardo prilygsta vienai sekundei per 32 metus. Niekada nevertinkite per žemai savo nosies gebėjimų!