Kvapai kaip vaistai, arba kaip mums gali padėti įvairūs aromatai

Uoslė - tai pirmas jutimas, kuris suaktyvėja žmogui gimus.

Tai per akimirką gali katapultuoti mus atgal j močiutės virtuvę ar buvusio mylimojo glėbį.

Tai yra KVAPAS - paprastas, tačiau itin provokacinis ir labai giliai susijęs su mūsų emocine būsena. Kvapai veikia mūsų elgesį daug labiau, nei sugebame suvokti.

Įvairiose kultūrose neretai būna bendrų asociacijų su specifiniais kvapais, pvz., latviams ir lietuviams Naujųjų metų sutikimas asocijuojasi su eglutės kvapu, anglams - su obuolių pyragu, o indams - su kariu. Vis dėlto dar dažniau kvapai sukelia individualias reakcijas. Universalus (beveik neįvertintas) yra platus aromatų poveikis žmonių kasdieniam gyvenimui.

Kvapai gali paveikti nuotaiką, streso lygį, miego kokybę, pasitikėjimą savimi, fizinės ir pažintinės veiklos rezultatus. Atkreipus dėmesį į tai, kokį įspūdį tam tikri aromatai daro konkrečiam asmeniui, galima juos pritaikyti ne tik nuotaikai, bet ir sveikatai bei gerovei gerinti.

Partnerio kvapas nuo streso

Ar jums yra tekę taip stipriai pasiilgti partnerio, kad net uostėte jo drabužius? Nereikia gėdytis - taip daro daugelis žmonių! Seksualinio partnerio drabužių saugojimas, uostymas ir dėvėjimas, kai partneriai nėra kartu, yra labai paplitęs reiškinys, kuris greičiausiai yra normalus, - taip mano mokslininkai iš JAV Pitsburgo universiteto (The University of Pittsburgh). Šie mokslininkai pirmi jau prieš daugiau nei 10 metų atkreipė dėmesį į tokį elgesį. Apklausdami studentus, kurie turėjo ilgalaikius santykius, tyrėjai konstatavo, kad daugiau nei pusė vyrų ir beveik 90 proc. moterų buvo sąmoningai uostę savo partnerio marškinius ar palaidinę. Dauguma moterų taip pat prisipažino, kad yra miegojusios su partnerio pižama ar šalia pasidėtais jo drabužiais.

Atkreipus dėmesį į tai, kokį įspūdį tam tikri aromatai daro konkrečiam asmeniui, galima juos pritaikyti ne tik nuotaikai, bet ir sveikatai bei gerovei gerinti.

Partnerio drabužių uostymas yra labiau paplitęs tarp moterų nei tarp vyrų. Tyrėjai aiškina, kad tai galėtų būti susiję su evoliucijos istorija, kai vyriškio kvapas buvo vienas iš partnerio atrankos kriterijų.¹

Naujausias tyrimas, kurį šių metų pradžioje paskelbė Kanados Britų Kolumbijos universiteto (The University of British Columbia) tyrėjai, ne tik patvirtina kolegų išvadą, bet ir rodo praktišką šio veiksmo taikymą: „Mūsų atradimai ragina manyti, kad partnerio kvapas vienas, net be jo fizinio buvimo šalia, gali būti stipri priemonė, padedanti mažinti stresą.“²

Tyrime dalyvavo 96 poros. Mokslininkai parengė trijų rūšių marškinėlius. Moterims reikėjo uostyti nedėvėtus marškinėlius, po to tokius, kuriuos 24 valandas dėvėjo jų partneris, arba svetimo vyro marškinėlius. Tarp moterų, kurios uostė savo partnerio marškinėlius, buvo daug mažesnė streso hormono kortizolio koncentracija, o tarp tų, kurios uostė svetimų žmonių drabužius, kortizolio koncentracija padidėjo. Taigi, kai norite nusiraminti ir jaustis drąsiau, nereikia gėdytis, jei norisi pauostyti partnerio drabužius. Tai normalu.

Tyrėjai išsiaiškino, kad toks uostymas, norint nusiraminti, taikytinas ne tik vadinamajai „antrajai pusei“. Daug žmonių prisipažino, kad, giliai liūdėdami dėl mylimos motinos ar tėvo netekties, uostydavo jų drabužius. Savo ruožtu motinos neretai yra palikusios savo drabužius vaiko lovelėje, jei negalėdavo būti šalia, kol mažylis miega. Vadovuose tėvams net rekomenduojama mamoms palikti vaikų darželyje savo palaidinę, kad atžalai būtų ramiau.

Marcelio Prousto sausainiai

Apie kvapo reikšmę seksualiniams santykiams, taip pat ryšiui tarp motinos ir vaiko publikuota daug informacijos. Mažiau žinomas yra kitas aspektas - kvapo atmintis.

Marcelio Prousto romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“ pirmame kūrinyje „Svano pusėje“ aprašytas vienas garsiausių epizodų pasaulio literatūros istorijoje. Pagrindinis herojus pamerkia į arbatą „madleną“ (mažą prancūzišką sausainiuką, paprastai sraigės formos) ir šimtams puslapių persikelia į vaikystę, kuri jam visada asocijuodavosi su šiais sausainiais. „Prousto madlena“ prancūzų kalboje pasidarė metafora, reiškianti vaikystės skonį. Šis epizodas atnešė pasaulinę šlovę ne tik „madlenoms“, bet ir paragino mokslininkus sukurti teoriją apie kvapo atmintį, kuri kartais vadinama Prousto atminties efektu.

Teikiamo laimės efekto atžvilgiu vietą kvapų sąrašo viršuje per daugumą tyrimų užėmė vanilė -laikoma, kad nėra jokio kito tokio laimingo kvapo.

Kvapo atmintis - tai jutimo prisiminimas, kurį sužadina kokia nors molekulė, kurią nosiai numatyta pažinti, be to, nepriklausomai nuo to, ar ji anksčiau su ja kontaktavo, ar ne. Aromatas neturi asmeninės reikšmės, kol jis nepradėjo sietis su kuo nors emocionaliai svarbiu, pvz., alyvų kvapas gegužės mėnesį daugeliui asocijuojasi su mokyklos baigimu ir išleistuvėmis, tad kiekvieną pavasarį kartu su šių žiedų kvapu padvelkia ir sentimentalūs prisiminimai apie mokyklos laikus. Nuo pradinio susitikimo su šiuo kvapu pradeda formuotis nervų jungtys, rišančios konkretų kvapą su emocijomis.

Ir kvapas, ir emocijos turi šaknis vienoje ir toje pačioje smegenų struktūroje, limbinėje sistemoje. Be to, uoslės centras tiesiogiai sąveikauja su hipokampu, smegenų vieta, kuri susijusi su naujų prisiminimų formavimusi, ir migdoliniu kūnu, kuris yra emocijų centras. Joks kitas jutimas neturi tiek gilaus šitokio pobūdžio priėjimo, tad tuo galima paaiškinti stiprų ryšį tarp kvapo ir prisiminimų.

Kadangi kvapai padeda išlikti gyviems (pvz., tie, kurie įspėja apie sugedusį ar nuodingą maistą), dalis tokių asociacijų susidaro labai greitai, net iš vieno karto.

Ar kvapų ir prisiminimų ryšiai formuojasi visą gyvenimą? Jau seniai nustatyta, kad autobiografinių prisiminimų formavimosi viršūnė būna 15-30 metų amžiaus. Švedijoje Stokholmo universiteto (Stockholms universitet) prof. dr. Maria Larsson atliko tyrimą siekdama išsiaiškinti, kada kvapų prisiminimai esti stipriausi. Ji konstatavo, kad daugiausia ir stipriausi kvapų prisiminimai formuojasi maždaug 5 metų amžiaus. „Tai buvo visiškai aišku - kai tyrimo dalyviams kilo kokių nors ypatingų prisiminimų, jie buvo iš vaikystės“, - aiškino M. Larsson.³

Be to, tokie kvapų prisiminimai buvo daug emocionalesni ir ryškesni už tuos, kuriuos sužadino vaizdinės ar žodinės nuorodos.

Vis dėlto ir esant suaugusiojo amžiaus, kvapų prisiminimų formavimasis tęsiasi, pvz., tai gali būti kvepalų ar odekolono aromatas, susijęs su draugu ar seksualiniu partneriu, arba kokio nors patiekalo kvapas, galintis jus nuvesti atgal į akimirką, kai jo pirmą kartą ragavote.

Rožės ar supuvę kiaušiniai?

Be kvapo ryšio su prisiminimais, ko gero, egzistuoja ir ryšys tarp kvapo ir miego centrų smegenyse. Tai parodė novatoriškas tyrimas, kurį atliko mokslininkai iš Manheimo universiteto ligoninės (Universitatsklinik Mannheim) Vokietijoje.

Tyrime dalyvavo 15 sveikų moterų, kurių amžius 20 metų (nustatyta, kad jaunų moterų uoslė, palyginti su visais kitais žmonėmis, yra pati geriausia). Miego metu tyrimo dalyvėms per į nosį įstatytus vamzdelius duodavo įkvėpti rožių, supuvusių kiaušinių ar neutralų kvapą, o pažadinus prašė jų papasakoti savo sapnus ir įvertinti juos kaip teigiamus, neigiamus ar neutralius.

Įkvėpus rožių kvapo, miegančiosios matydavo rožinius, t. y. malonius sapnus, o supuvusių kiaušinių smarvė skatindavo blogus sapnus. Šie skirtingi aromatai nepasirodydavo sapnuose tiesiogiai, ir nė viena dalyvė apskritai nesapnavo nieko, kas būtų susiję su kvapais ar skoniais. Kvapai verčiau paveikdavo sapnus netiesiogiai, per emocijas.⁴

Nesugebėjimas pažinti kvapus - Alzheimerio ligos pranašas

Kadangi kvapai ir emocijos yra glaudžiai susiję, staigus pažeidimas vienoje srityje gali sukelti problemų kitoje. Anosmija - visiškas uoslės praradimas - dažnai sukelia depresiją. Savo ruožtu tarp asmenų, kurie serga sunkios formos depresija, neretai konstatuojamas sumažėjęs jautrumas kvapams.

Uoslės pablogėjimas gali būti vienas pirmųjų požymių, įspėjančių apie neurologinius sutrikimus, pvz., Parkinsono, Alzheimerio, Hantingtono ligas, taip pat apie šizofreniją, ką jau kalbėti apie normalų senėjimą. Įdomų tyrimą atliko amerikiečių mokslininkai. Jie analizavo 150 žmonių, turinčių lengvus iki vidutinio sunkumo pažintinius sutrikimus (kurie dažnai išsivysto tarp sergančiųjų Alzheimerio liga), ir 63 senyvo amžiaus sveikų dalyvių uoslės gebėjimus. Uoslės testai buvo daromi 5 metus, kas 6 mėnesius. Tyrėjai padarė išvadą, kad nesugebėjimas užuosti ir pažinti dešimt kvapų yra tiksliausias Alzheimerio ligos pranašas.

Šie specifiniai aromatai yra: braškės, dūmai, muilas, mentolis, česnakas, ananasas, gamtinės dujos, alyvos, citrina ir oda.⁵

Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenų tyrimai patvirtina, kad nervų keliai, kuriais vyksta kvapų priėmimas ir pažinimas, pažeidžiami jau labai ankstyvoje ligos stadijoje. „Teoriškai uoslės gebėjimų lavinimas galėtų palaikyti geresnę neurologinę būseną, bet tai dar neįrodyta“, - mano JAV Pensilvanijos universiteto (The University of Pennsylvania) asoc. prof., gydytojas psichiatras Christianas Kohleris, kuris daug tyrė šį klausimą. Bet kuriuo atveju, galimybė, taikant uoslės testą, labai anksti diagnozuoti Alzheimerio ligą gali padėti geriau pasiruošti šiai sunkiai būsenai.

Uoslė kaip svarbi proto ir kūno ryšio grandis taip pat gali būti naudojama skausmo toleravimui gerinti. Bet koks malonus kvapas gali nukreipti dėmesį nuo skausmo ir pakelti nuotaiką. Naujausi tyrimai rodo, kad efektyviausi būna saldūs kvapai. „Saldaus kvapo įkvėpimas natūraliai geba sąlyginai padidinti skausmo slenkstį. Saldus skonis malšina skausmą, suaktyvindamas opioidų sistemas smegenyse, o saldus kvapas galėtų suaktyvinti šias pačias sistemas“, - nurodė australų psichologas Johnas Prescottas.⁶

Ar jums yra tekę taip stipriai pasiilgti partnerio, kad net uostėte jo drabužius? Atradimai ragina manyti, kad partnerio kvapas vienas, net be jo fizinio buvimo šalia, gali padėti mažinti stresą.

Kaip panaudoti kvapus savo labui

Vienoje 2016 metais parengtoje apžvalgoje apie kvapų poveikį žmogaus psichofiziologiniam aktyvumui tyrėjai konstatavo, kad kvapai tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai veikia žmonių psichologinę ir fiziologinę būklę: „Be to, elektroencefalografijos (EEG) tyrimų duomenys aiškiai parodo, kad kvapai ženkliai moduliuoja skirtingų smegenų bangų aktyvumą ir yra atsakingi už skirtingas smegenų būkles.“⁷ Iš esmės mokslininkai patvirtino šimtus metų taikytos aromaterapijos efektyvumą, o tai žmonija naudojo įvairiems tikslams: atsipalaiduoti, teikti žvalumo, didinti seksualumą, gerinti miegą.

Kiekvienas asmuo, pasikvepinantis savo mėgstamais kvepalais ar odekolonu, taip pat atlieka aromaterapijos procedūrą, šitaip pakeldamas savo nuotaiką. Vis dėlto, kruopščiau renkantis parfumerines priemones, galima sąmoningai formuoti ir įspūdį, kokį darote aplinkiniams. Elegantiškas, seksualus, sportiškas aromatas - kvapų pasirinkimas gali net pakelti savivertę ir paryškinti norimas savybes.

Jei norite, kad jūsų nepamirštų, galite rinktis kokį nors ypač išskirtinį aromatą, su kuriuo dauguma žmonių nėra susidūrę. Tik nereikėtų perlenkti lazdos - paties žmogaus nosis pripranta prie kvapo jau per 15 minučių, bet tai nereiškia, kad ir aplinkiniai jo nebeužuos.

Kitas praktiškas kvapų taikymo būdas: atminčiai pagerinti, kai mokomasi ko nors naujo. Garsi kvapų psichologė, neuromokslininkė dr. Rachelė Herz tyrė, kaip kvapai veikia mokymąsi ir atmintį. Per eksperimentą ji panaudojo 3 skirtingus kvapus: osmantus (jis vadinamas Rytų rudens kvapu; kvepenė (Osmanthus) -Kinijoje ir Japonijoje populiarus augalas), mėtų ir pušų aromatus. Kvepenės buvo naudojamos norint patikrinti, ar naujas kvapas veikia skirtingai nuo pažįstamų, o mėtų ir pušų kvapus taikė tinkamumo efektui nustatyti. Per vieną iš testų reikėjo atsiminti, pvz., 20 daiktavardžių, kurių sąrašas buvo pateiktas „kvepiančiame“ kambaryje prieš 48 valandas.

Rezultatai parodė, kad žodžius įsiminti buvo lengviau, kai mokantis (taip pat ir tikrinant) ore tvyrojo naujas, nepažįstamas (kvepenių) kvapas. Jei naudojamas pažįstamas kvapas, geriau rinktis neįprastą ar netinkamą aromatą (mėtų). Bet kuriuo atveju kvapas gali padėti atminčiai tik tuomet, jei jis yra vienodas ir koduojant (mokantis), ir atsimenant (tikrinant).⁸ Vadinasi, į egzaminą reikėtų eiti su tuo pačiu kvapų buteliuku, kuris skleidė savo aromatą, kai mokėtės.

Per kitą tyrimą mokslininkai konstatavo, kad rozmarinas yra vienas stipriausių aromatų, stimuliuojančių atmintį, - jis gali pagerinti rezultatus apie 5-7 proc.⁹

Kaip kvepia laimė?

Turint omenyje, kad kvapas yra prisiminimų mūza, o žmonės yra skirtingi, kiekvieno aromato poveikis yra individualus. Žinoma, aromaterapija ir moksliniai tyrimai leido sukurti tam tikrą kvapų žemėlapį ir nustatyti, kaip populiariausi kvapai veikia žmogų, vis dėlto šiojo srityje nežinomybės yra daugiau nei žinomų dalykų. Pvz., levandų kvapas visada buvo laikomas atpalaiduojančiu, palankiu miegui - nes buvo nustatyta, kad jis pajėgus sumažinti kraujospūdį ir odos temperatūrą, sulėtinti širdies veiklą. Tačiau neseniai mokslininkai pranešė apie šokiruojantį levandų (bei arbatmedžių) „šalutinį poveikį“ - jei berniukai reguliariai prausiasi muilu, šampūnu ar naudoja kitų gaminių su šiuo kvapu, tai gali sukelti gerybinį krūtų augimą (ginekomastiją). „Laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad grynas levandų ar arbatmedžių eterinis aliejus gali imituoti estrogenų veiklą ir slopinti androgenų poveikį. Tokia kombinuota įtaka padaro šiuos aliejus tam tikra prasme unikaliais endokrininės sistemos veiklos slopikliais“, - tokią išvadą padarė mokslininkai.¹⁰

Kiekvienam norėtųsi susirasti tinkamiausią kvapą, kuris kaip gerasis burtininkas, „išleistas iš buteliuko“, galėtų teikti ramybės, laimės ir optimizmo. Vieno paruošto recepto, kuris būtų tinkamas visiems, vis dar nėra. Vis dėlto teikiamo laimės efekto atžvilgiu vietą kvapų sąrašo viršuje per daugumą tyrimų užėmė vanilė - laikoma, kad nėra jokio kito tokio laimingo kvapo. Vieni aiškina tai galimu vaikystės kvapo prisiminimu, kiti mano, kad efektas yra itin stiprus ir nuoseklus, todėl jo negalima sieti su socialinėmis priežastimis. Bet kuriuo atveju, jei ieškote savo laimės ir atsipalaidavimo aromato, verta pradėti nuo vanilės.

Tik būtinai pasitikrinkite, ar turite tikrą vanilės ankštį arba eterinį aliejų, o ne cheminę klastotę - laboratoriniais testais įrodyta, kad paveikus yra tik tikras kvapas.

Autorius: Inguna Mukane

1. Journal of Applied Sociai Psychology, 36(9) :2325-2335
2. Journal of Personality and Social Psychology, 114(1): 1-9
3. Ann NY Acad Sci, 2009 m. liepa; 1170:318-23; doi:10.1111/j.1749-6632.2009.03934.x
4. Journal of Sleep Research, 2009 m. rugsėjis, 18(3):285-290
5. American College Of Neuropsychopharmacology. „Study Finds Lemons,
6. Lilac Among Top 10 Smells That Predict Alzheimer's Disease" Iš:
7. Science Daily, 2004-12-29
8. Psychol Sci, 2007 m. balandis, 18(4):308-11
9. Sci Pharm, 2016; 84(4):724-752
10. Memory and Cognition, 25:375-380
11. https://www. northumbria. ac. uk/about-us/news-events/news/2016/04/herbs-that-can-boost-your-mood-and-memory/
12. New England Journal of Medicine, 2007-02-01