Įdomūs faktai apie jūras ir vandenynus

Priešpaskutinį liepos savaitgalį tikriausiai daugelis vyks prie jūros, nes Klaipėdos uostamiestis liepos 27 – 29 dienomis minės kasmetinę jūros šventę. Jūra yra daugelio vasarotojų pagrindinis tikslas ir pramoga. Jodo prisotintas oras teigiamai veikia kvėpavimo sistemą, pasivaikščiojimai smėliu – masažuoja pėdas ir padeda atnaujinti ryšį su žeme, o vėsus jūros vanduo padeda sustiprinti imuninę sistemą ir skatina laimės hormonų, endorfinų, išskyrimą.

Įdomūs faktai apie jūras ir vandenynus:

Vieta, kur dabar yra Viduržemio jūra, kažkada buvo sausuma, bet prieš maždaug 5 milijonus metų ją per Gibraltaro sąsiaurį užliejo Atlanto vandenynas 1000 kartų greičiau negu Amazonės upę ir visiškai užpildė Viduržemio jūros baseiną per maždaug 2 metus.

Haraklionas, senovės Egipto miestas, paskendo Viduržemio jūroje prieš 1200 metų ir vėl buvo atrastas 2000 metais ir nuo tada ten vykdomi archeologiniai kasinėjimai po vandeniu.

10 tūkst. jūrinių konteinerių kasmet dingsta jūroje ir 10 % toksiškų medžiagų, kurių yra šiuose konteineriuose, gali patekti į vandenynus.

Jūros pabaisos Viduramžių žemėlapiuose būdavo naudojamos pažymėti neatrastas terirotijas.

1992 metais jūroje paskendo 29 tūkst. guminių antyčių ir jos iki šiol yra vienur ar kitur atrandamos.

XVI – XVII amžiais du trečdaliai Danijos pajamų ateidavo iš praplaukiančių laivų rinkliavų Baltijos jūra, o tie lavai, kurie atsisakydavo sumokėti, būdavo nuskandinami.

Jūrų dugne netoli Anglijos ir Airijos yra nuskendę masyvūs 52 galonų būgnai, pripildyti garstyčių dujų ir nervų agentų.

Kiekvienais metais Suomija padidėja apie 7 kvadratinius kilometrus dėl atsitraukiančių ledynų svorio ir jūros lygio kilimo.

Jūros ledo vanduo yra geriamas, nes jis turi 10 kartų mažiau druskos. Taip yra dėlto, kad į ledo kristalų struktūrą neįeina druska.

Aralo jūra, kažkada buvusi ketvirtas didžiausias ežeras pasaulyje, dabar yra tik 10 % savo pradinio dydžio, nes sovietai nukreipė ją maitinančių upių vandenis laistyti medvilnės laukus dykumoje ir tai laikoma viena didžiausių aplinkos katastrofų istorijoje.

Karštosios hidroterminės angos vandenyno dugne gali įkaitinti vandenį iki 400°. Vanduo neužverda dėl ypatingo vandens slėgio.

Prieš 10 tūkst. metų visų žmonių akys buvo rudos, kol kažkam, gyvenusiam prie Juodosios jūros, atsirado genetinė mutacija, pavertusi rudas akis į mėlynas.

Baltijos jūros vandenys nesimaišo su Šiaurės jūros vandenimis dėlto, kad šių dviejų šalia viena kitos esančių jūrų tankis skirtingas.

1966 metais JAV pametė vandenilio bombą Viduržemio jūroje ir nesėkmingai bandė ją rasti. Galiausiai ją rasti padėjo vienas ispanų žvejys, už darbą pareikalavęs JAV vyriausybės žadėtų 20 mln. dolerių. Oro pajėgos jam iš tikrųjų išmokėjo tam tikrą pinigų sumą, bet kokia ji buvo, laikoma paslaptyje.

Didžiųjų baltųjų ryklių, plaukiojančių Ramiojo vandenyno viduryje, vadinama kaip baltųjų ryklių kavinė. Šioje vietoje vandens gyvūnams yra labai mažai maisto; tyrėjai teigia, kad tiek maisto, kiek ten yra rykliams tik kaip desertas. Mokslininkai iki šiol tiksliai negali pasakyti, kodėl būtent šioje vietoje būriuojasi rykliai.

Jeigu Žemė nustotų suktis, vandenynai migruotų į ašigalius, atsirastų du poliariniai vandenynai, kurie paskandintų beveik visą Šiaurines Jungtinių Amerikos Valstijas, Kanadą, Europą ir Rusiją.

Jeigu pavyktų išgauti visą auksą iš vandenynų dugno, kiekvienas planetos gyventojui tektų daugiau nei 4 kg aukso grynuolių.