Mūsų organizme knibždėte knibžda įvairiausių kirmėlaičių

Dėl švaresnių gyvenimo sąlygų šiandien esame pamiršę daugybę mūsų prosenelius kamavusių ligų, susijusių su higienos stoka. Kita vertus pamirštame, kad aplink mus knibždėte knibžda įvairiausių nematomų gyvių.

Pernai Lietuvoje buvo registruota 2260 parazitinių susirgimų. Pasak specialistų, dauguma parazitų mūsų organizme gali gyventi ir jį alinti metų metus, nes išskiria medžiagas, dėl kurių imuninė sistema jų neatpažįsta.

Viena kirmėlė padeda nuo 10 iki 250 tūkst. kiaušinėlių

„Apie 75 proc. (1689 atvejai) visų parazitinių susirgimų sudaro enterobiozė, arba spalinių infekcija, kurią sukelia maža kirmėlaitė, galinti išaugti iki 10 mm. Šia liga dažniausiai serga darželius lankantys vaikai, nes jie labai lengvai užsikrečia vienas nuo kito. Subrendusios kirmėlaitės iš žarnyno ima šalintis pro išeinamąją angą, dažniausiai naktį. Jos išskiria odą graužiančias medžiagas, todėl tas vietas niežti. Be to, iššliaužusios kirmėlės padeda kiaušinėlius, kurie per keturias valandas subręsta. Taigi kiaušinėlių pribyra visur – ant patalynės, drabužių, rankų, kuriomis vaikas kasosi.

Simptomai nėra ypatingi – tiesiog vaikas tampa irzlus, nes jam nuolat dirginama išeinamoji anga, gali nenorėti valgyti. Jei tėvai nepastebi problemos, vaikas gali sirgti metų metus, dėl to silpnėja jo fizinis ir psichinis vystymasis. Šios ligos gydymas labai paprastas, tačiau vartojant vaistus labai svarbu didelį dėmesį skirti higienai: keisti patalynę, išskalbus ją lyginti karštu lygintuvu, dažnai valyti dulkes, o skudurėlius skalbti 60 laipsnių vandenyje. Taip pat tokio karštumo vandeniu reikia apiplauti vonios kraštus po vaiko maudymo“, - pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Kita pagal gausumą parazitinė liga – askaridozė (240 atvejų). Ją sukelia jau stambesnė, iki 10 cm galinti išaugti kirmėlė. Užsikrečiama nuo nešvarių vaisių, daržovių, rankų. Iš pradžių iš kiaušinėlio išsiskiria maža lervutė, kuri per žarnų kapiliarus patenka į kraują ir pradeda migruoti – gali nukeliauti į plaučius, patenka į ryklę ir žmogus ją antrą kartą nuryja. Tuomet žarnyne ji išsivysto iki suaugusios kirmėlės. Kol lervutė migruoja, atsiranda sausas kosulys, kurio priežasties nepavyksta nustatyti. Vėliau, kai kirmėlė apsigyvena žarnyne, jis išnyksta, tačiau gali atsirasti su žarnynu susijusių simptomų – blogas apetitas, nedidelis viduriavimas, odos išbėrimai, alerginės reakcijos. Mat kirmėlės išskiria savo medžiagų apykaitos produktus, kurie įjautrina žmogaus organizmą.

„Žmogaus organizme askaridė gali gyventi 1-1,5 metų. Be to, visi šie parazitai labai vislūs, išskiria labai daug kiaušinėlių. Viena askaridė gali padėti 250 tūkst. kiaušinėlių, spalinės patelė – iki 12 tūkst. Visų parazitų išskirtinis požymis, kad jie gyvena kitų sąskaita. Jie išskiria tam tikras medžiagas, kurios slopina organizmo imuninę sistemą, todėl organizmas į juos nereaguoja. Žinoma, dalis jų atpažįstami kaip svetimkūniai ir sunaikinami, bet tikrai ne visi. Be to, dėl nuslopintos imuninės sistemos žmogus pasidaro jautrus ir kitoms infekcijos, pradeda dažniau sirgti. Todėl užsienyje prieš planinius skiepus patikrinama, ar vaikas neužsikrėtęs parazitinėmis kirmėlėmis, nes tuomet nesusidaro reikiamas imunitetas po skiepo“, - aiškino specialistė.

Kaspinuotį galima „susižvejoti“ kartu su žuvimi

Kai kurie parazitai organizme gali išaugti iki įspūdingo ilgio. Pavyzdžiui, per pastaruosius 10 metų buvo nustatytas 1 kiaulinis kaspinuotis, 6 mažieji kaspinuočiai ir 10 žuvinių kaspinuočių. Kiaulinis kaspinuotis gali išaugti nuo 3 iki 4 metrų, o žuvinis kaspinuotis – net iki 10 metrų. Užsikrėsti juo galima valgant cistų su kaspinuočio galvute ir kakleliu turinčią mėsą arba žuvį. Laimė, mėsa yra pakankamai gerai tikrinama, todėl tokie atvejai šiandien ypatingai reti. Bloga žinia ta, kad susižvejojus žuvį yra tikimybė susižvejoti ir kaspinuotį. Žuvinis kaspinuotis gali gyventi organizme net iki 10 metų.

„Nors kaspinuočiai yra dideli, jie taip lengvai nepagaunami. Jie iš žarnyno išsiurbia visas maistingas medžiagas, taigi jų pradeda trūkti žmogui. Todėl atsiranda gana neaiškūs simptomai – žmogus jaučia silpnumą, neturi apetito, arba atvirkščiai, kartais labai padidėja apetitas, paviduriuoja, tam tikrais atvejais gali išsivystyti anemija“, - teigė A. Bartulienė.

Lervos gali keliauti po visą organizmą

Dar viena nemaloni parazitinė liga, kurią platina katės ir šunys, vadinama toksokaroze. Pernai registruotas 61 šios ligos atvejis. Šių maždaug 10 sm kirmėlių kiaušinėliai aplinkoje išsilaiko net iki ketverių metų. Prarijus kiaušinėlį, kuris patenka į mūsų žarnyną nuo užterštų objektų – daržovių, vaisių, dulkių, kurios patenka ant maisto iškylaujant, atvirų telkinių vandens, jeigu juo plaunami vaisiai, pirmiausiai išsirita lervutės, kurios patenka į kraujotaką ir keliauja po visą organizmą. Jos gali apsistoti raumenyse, nukeliauti į širdį, akis ir pažeisti šiuos organus. Dažnas simptomas – nedidelė, maždaug 37,2 laipsnio temperatūra, kuri pakankamai alina organizmą, sausas kosulys, ypač naktį, gan stiprios alerginės reakcijos. Kartais ši liga netgi imituoja astmą. „Prieš keletą metų buvo tiriami astma sirgę vaikai. Paaiškėjo, kad dalis jų sirgo toksokaroze,“ - pasakojo specialistė.

Pašnekovė įspėjo, kad šios ligos sukėlėjų gali parsinešti ir labai prižiūrimi namų augintiniai, todėl nepatarė jų bučiuoti ir leisti valgyti iš savo lėkščių, ką ypač mėgsta maži vaikai.

Katės taip pat yra toksoplazmozės (Lietuvoje jos registruoti 163 atvejai) nešiotojos ir platintojos.
Žmogus toksoplazmoze gali užsikrėsti vartodamas nepakankamai termiškai apdorotą užkrėstą mėsą (ypač kiaulieną, avieną, elnieną), vandenį, vaisius ir daržoves, taip pat maistą, kurio ruošimui naudoti virtuvės įrankiai, aplinkos paviršiai turėjo sąlytį su užkrėsta žalia mėsa, vaisiais, daržovėmis. Taip pat žmogus gali užsikrėsti atsitiktinai į burną patekus toksoplazmozės sukėlėjams, jam tvarkant katės smėlio dėžę, liečiant aplinkos daiktus, kurie buvo užkrėsti katės išmatomis, dirbant sode.

Ligos simptomai būna panašūs į gripo: raumenų, galvos, gerklės skausmai, padidėję limfmazgiai, karščiavimas, bendras silpnumas. Jie tęsiasi apie dvi savaites. Akių toksoplazmozei būdingas akių skausmas, susilpnėjęs regėjimas, akių paraudimas, kartais ašarojimas. Ši liga ypač pavojinga nėščioms moterims.

Manoma, kad įvairiose šalyse užsikrėtę toksoplazmomis yra nuo 6 iki 94 proc. žmonių, tačiau turinčių ligos simptomų labai mažai. Parazito paplitimas skiriasi įvairiuose pasaulio regionuose ir priklauso nuo maitinimosi įpročių, higienos ir klimato sąlygų.

Europoje toksoplazmoze užsikrėtę yra 15–85 proc. asmenų. Prancūzijoje, kur pagal tradiciją mėsa valgoma mažiau išvirusi ar iškepusi negu Didžiojoje Britanijoje, 80 proc. prancūzų turi antikūnų prieš toksoplazmas, lyginant su 29 proc. anglų. Lietuvoje tokių asmenų yra 40–55 proc., Šiaurės Amerikos šalyse – 25–50 proc., Afrikoje, Centrinės bei Pietų Amerikos šalyse – per 90 proc.

Kepenys gali būti pažeistos negrįžtamai

Lietuvoje pernai buvo registruota 30 trichineliozės atvejų. Kitose šalyse ši parazitinė liga jau išnykusi.

„Pas mus ji plinta per kiaulieną ir šernieną. Nors mėsa Lietuvoje tikrinama, didžiausia problema – maži ūkiai, kai gyvuliai auginami savo poreikiams. Jie sudaro apie 60 proc. ligos atvejų. Į žmogaus žarnyną patenka lerva, kuri pradeda daugintis gyvomis lervutėmis. Per žarnų kapiliarus jos patenka į kraują ir pradeda migruoti – į kramtomuosius, tarpšonkaulinius raumenis, diafragmą. Ligai būdinga aukšta temperatūra, skausmas, kartais patinsta veidas, paakiai, atsiranda rankų, krūtinės skausmas. Jei lervos numigruoja į širdį, atsiranda šio organo funkcijos sutrikimai. Ligos eiga gali būti labai sunki, todėl žmonės turėtų būti atsakingi ir patikrinti savo mėsą – šiandien tai užtrunka vos kelias valandas“, - patarė A. Bartulienė.

Specialistei nerimą kelia, kad pernai Lietuvoje buvo registruoti 24 echinokokozės atvejai, nors anksčiau būdavo vos po 2-3. Šią ligą platina lapės bei šunys, dažniausiai gyvenantys kaime. Jų organizme išsivysto mažas kelių milimetrų ilgio kaspinuotis, kurio nareliai su išmatomis patenka į aplinką. Žmogus yra tarpinis šio parazito šeimininkas. Kitaip tariant, mūsų organizme išsirita tik lerva, kuri paprastai apsigyvena kepenyse, rečiau – plaučiuose. Dėl to organuose formuojasi cistos, kurios gali užaugti net iki 20 cm.

„Dėl to kepenys labai pažeidžiamos. Didžiausia bėda, kad kol užauga cista, praeina 10-20 metų, taigi žmogus nejaučia jokių ligos simptomų. Tik kai užspaudžiami tulžies latakai, atsiranda maudimas, o padarius echoskopiją pamatomas neaiškus darinys. Gydymas sudėtingas, kartais tenka daryti operaciją. O būna ir taip, kad cistų susidaro tiek daug, kad net chirurgiškai sunku jas pašalinti, jos gali peraugti į kitus organus“, - pasakojo specialistė.

Pasak pašnekovės, nors šios ligos platintojai – miško žvėrys, pavojus yra tikrai didelis. Tyrimų duomenimis, Suvalkijoje net 57 proc. lapių užsikrėtusios. Su išmatomis parazitų kiaušinėliai patenka ant žemės. „Būtent todėl valgyti miške neplautas uogas, rūgštynes ar kiškio kopūstus yra pavojinga. Dažnai žmonės įsitikinę, kad ir jų sodas švarus, todėl neplauna ne nuo žemės paimto obuolio,. Tačiau reikia žinoti, kad lapės šiandien yra labai priartėjusios prie sodybų. Jos nebijo nei žmonių, nei mašinų, o savo teritoriją žymi išmatomis“, - įspėjo A. Bartulienė.

Taigi pašnekovė primygtinai patarė laikytis higienos. O štai profilaktiškai, nežinant, ar jų reikia, gerti vaistų nuo kirminų ji nerekomendavo. Pirmiausiai tai labai stiprūs vaistai, turintys mūsų organizmui pašalinį poveikį. Be to, pastebėta, kad šiuos vaistus vartojant be reikalo vystosi atsparumas jiems, kaip ir antibiotikų atveju. Jei vartosime juos nesaikingai, tiesiog nebeturėsime, kuo gydyti parazitus. Jei kyla įtarimų, visada tikslingiau išsitirti. Juolab kad dauguma tyrimų nėra sudėtingi.

Šaltinis: Delfi.lt, Ingos Saukienės str.,