Paskelbtas pasaulinės katastrofos sąrašas

„Pasaulinių prioritetų projektas“ pasaulinę katastrofą apibūdina kaip „įvykį ar procesą, kuris nusineštų maždaug dešimtadalį pasaulio gyventojų gyvybių ar turėtų atitinkamą poveikį“. Šios nelaimės kokybiškai skiriasi nuo egzistencinių grėsmių, kurios yra pakankamai visuotinės, kad nušluotų visą žmoniją.

 

Nors ir nėra apokaliptinės, pasaulinės katastrofos vis tiek laikomos pakankamai pražūtingais įvykiais, kurie turėtų rimtų pasekmių visam pasauliui. Naujoje ataskaitoje tyrinėtojas Sebastianas Farquharas su savo kolegomis įspėja, kad kai kurie iš šių pavojų yra labiau tikėtini, negu mums atrodo, ir kad šalių vyriausybės nededa pakankamai pastangų, kad juos sumažintų.

 

Pasaulinės katastrofos yra itin retos, bet kartais jos įvyksta. Pavyzdžiui, per Justiniano marą 541 – 542 metais prieš mūsų erą mirė 17 proc. visų pasaulio gyventojų, o ispaniškojo gripo epidemija 1918 – 1919 metais nusinešė 10 proc. visų pasaulio gyventojų gyvybių ir pagal aukų skaičių pralenkė netgi prieš tai vykusį Didįjį karą. Tokios nelaimės nevyksta kiekvieną dešimtmetį ir tai veikiausiai paaiškina, kodėl jos sulaukia mažai dėmesio.

 

 

Į sąrašą pateko susidūrimas su asteroidu ir superugnikalnio išsiveržimas, bet jie laikomi mažai tikėtinais. Tarp kitų mažai tikėtinų įvykių yra katastrofiški klimato pokyčiai, katastrofiški sutrikimai dėl dirbtinio intelekto ir geoinžinerinė nelaimė. Labiausiai tikėtinomis grėsmėmis laikoma savaiminė pandemija, branduolinis karas ir tyčia sukelta pandemija.

 

Žvelgiant į šį sąrašą galima pasakyti, kad mokslininkai veikiausiai yra teisūs, tačiau susidūrimo su asteroidu ar superugnikalnio išsiveržimo tikimybė yra tokia maža, kad jos net neverta svarstyti (pavyzdžiui, tikimybė, kad į Žemę atsitrenks asteroidas, sudaro 1 iš 1250 kiekvienam šimtmečiui, o superugnikalniai išsiveržia maždaug kartą per 30 tūkst. – 50 tūkst. metų).

 

Dirbtinio intelekto sukeltų sutrikimų per artimiausius penkerius metus grėsmė veikiausiai yra pervertinta, tačiau juos tikrai reikėtų turėti galvoje. Lygiai taip pat mažai tikėtina atrodo ir klimato kaitos katastrofa, galinti įvykti per artimiausius penkerius metus.

 

Kita vertus, savaiminės ir žmogaus sukeltos pandemijos tikrai kelia didžiulį pavojų ir turėtų būti laikomos didelės tikimybės įvykiais. Globalizuotame pasaulyje ligos plinta kur kas greičiau negu anksčiau, o mūsų biotechnologijos leidžia paversti patogenus biologiniu ginklu (pavyzdžiui, mutuoti gripo virusą H5N1 taip, kad jis pradėtų plisti per žmones). Tokios genų inžinerijos technologijos kaip CRISPR – galingas, pigus ir lengvai naudojamas genų redagavimo įrankis – smarkiai didina šansus, kad tokios nusikalstamos grupuotės kaip „Islamo valstybė“ gali imtis tokios siaubingos užduoties.

 

Autoriai siūlo virtinę sprendimų, kurie padėtų išvengti tokių katastrofų, įskaitant branduolinių ginklų neplatinimo sutartis, kruopštesnį rimtų pandemijų planavimą, pastangas mažinant anglies emisijas ir pavojų, kuriuos galėtų kelti biotechnologijos bei dirbtinis intelektas, tyrinėjimus.