Paslaptingi Statiniai:

Juk vos už aštuonių kilometrų nuo kalvos, kuris kažkada buvo vadinamas Edesa. O Edesa buvo labai gerai žinoma senovėje ir ne kartą paminėta Naujajame Testamente. Šiame mieste, anot legendos, palaidoti apaštalo Tomo palaikai.

Paslaptinga graikų Helikono piramidė pastatyta ankščiau už Egipto piramides. Egzistuoja ir hipotezė, kad tai tiesiog bokštas paduoti dūmų signalą, kai užpuldavo priešas (panašiai kaip signalinės Gondoro ugnys filme “Žiedų valdovas”).

Gerai žinoma, kad katėms patinka mėgautis saulės voniomis – ir 74 metrų aukščio Sfinksas, panašu, čia nėra išimtis. Pasak Egipto senienų ministerijos, sfinksas vėl pademonstravo „savitą astronominį“ momentą: per pavasario saulėgrįžą Saulė nusileido tiksliai ant pusiau žmogaus – pusiau liūto peties.

Neįprastą objektą Baltijos jūros dugne 2011 metų birželį rado švedų komanda "Ocean X". Jie ieškojo nuskendusių lobių, tačiau sonaras aptiko kažkokį kitą, ne mažiau įdomų dalyką - neaiškų apvalios formos objektą maždaug 100 metrų gylyje.

Žemėje yra daugybė senove dvelkiančių vietų, kurių paskirtį galima tik numanyti. Yra tam tikrų versijų, bet tai tik versijos. Štai vienas pavyzdys - nepaprastas šulinys Sardinijoje...

Kaip kalbama apie Persiją, pirmiausia prisimenamas karalius Kserksas, kuris kovojo su spartiečiais Termopilio tarpeklyje per graikų ir persų karus. Tačiau derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tais laikais persai buvo gana išsivysčiusi civilizacija, kurios palikimas matomas iki šiol.

Šie milžiniški, išsibarstę žmonių, gyvūnų ir kitų objektų atvaizdai yra maždaug 2500 metų amžiaus, o kai kurios yra tokios didelės, kad jas galima pamatyti tik iš oro. Neseniai archeologai iš Japonijos Yamagata universiteto pranešė, kad 2004 metais pradėjo tyrimą, kurio metu atrado 143 anksčiau nežinomus Naskos geoglifus. Vieną iš jų aptiko dirbtinio intelekto principu paremta programa.

Su Stounhendžo akmenų kompleksu, esančiu pietų Anglijoje, susiję daugybė paslapčių. Neaišku, nei kas jį pastatė, nei kodėl. Nesutariama ir dėl pastatymo laiko. Pasak vienos iš naujausių versijų, Stounhendžas jau stovėjo trečiame tūkstantmetyje prieš mūsų erą.

Radinys buvo išsidėstęs ant kalvos Okos ir Pronios upių santakoje. Jis nustebino net patyrusius Maskvos valstybinio istorinio muziejaus ekspedicijos dalyvius. Aukščiausioje kalvos vietoje jie rado šventyklos likučius su stulpais, kurie pagal struktūrą labai priminė keltų šventovę observatoriją Stounhendže (Didžioji Britanija). Radinių amžius – keturi tūkstančiai metų. Įdomu, kad britų Stounhendžas yra vienoje platumoje su Riazanės šventykla, abiejų statinių vietose nustatyta gamtinė geomagnetinė anomalija.

Megalitų kompleksą sudaro mengirų alėjos, dolmenai, pilkapiai ir atskiri mengirai - daugiau kaip 3000 ikiisto-rinių megalitų, kuriuos iš vietinių uolienų iškalė ir pastatė nežinomos iki keltų gyvenusios Bretanės tautos daugiau kaip prieš 5 tūkstančius metų.

Pats garsiausias labirintas Žemėje yra Kretos saloje. Pagal padavimą, jį Knoso miete pastatė skulptorius iš Atėnų Dedalas. Savo struktūra šis labirintas priminė egiptiečių labirintą, tačiau jo dydis, jei tikėti Romos mokslininko Plinijaus parašymu, sudarė tik šimtąją dalį egiptietiškojo statinio.