Nauja Stounhendžo mįslė: du dideli komplekso akmenys ten jau stovėjo, kai į šias apylinkes atsikėlė pirmieji žmonės

Su Stounhendžo akmenų kompleksu, esančiu pietų Anglijoje, susiję daugybė paslapčių. Neaišku, nei kas jį pastatė, nei kodėl. Nesutariama ir dėl pastatymo laiko. Pasak vienos iš naujausių versijų, Stounhendžas jau stovėjo trečiame tūkstantmetyje prieš mūsų erą.

Štai ir nauja mįslė: pagrindinis Britanijos Stounhendžo ekspertas tvirtina, kad du komplekso akmenys jau stovėjo toje vietoje dar iki apsigyvenant ten pirmiesiems žmonėms. Kelis milijonus metų iki jų (paslaptingi statiniai - paranormal.lt).

Vienas iš tų akmenų vadinasi “Heel Stone” - Kulno akmuo. Tai aukštas, atskirai stovintis akmuo, atokiau nuo pagrindinio Stounhendžo akmenų rato. Vasaros saulėgrįžos dieną saulės spindulys eina tiesia linija tiksliai palei Kulno akmenį.

Kitas akmuo vadinasi “16-as akmuo” (Stone 16). Jis yra arčiau centro, bet vis vien stovi atokiau nuo kitų akmenų.

Interviu žurnalui “The Times” britų archeologas, žurnalistas ir fotografas Maikas Pitsas papasakojo apie tai, kaip jis sugalvojo tokią radikalią hipotezę. Pirmiausia, už 75 metų nuo Stounhendžo centro stovintis Kulno akmuo atrodo kaip natūralus akmuo, kurio žmonės neišpjovė iš akmeninės uolienos. Jo forma labai natūrali.

“Anksčiau buvo manoma, kad visi Stounhendžo akmenys buvo iškirsti Malboro-Daunso karjere, kuris yra maždaug už 20 mylių. Tačiau vėliau atsirado abejonių, ir dabar manoma, kad Kulno akmuo greičiausiai buvo “didžiojoje duobėje” nuo pat pradžių. Sprendžiant iš neišvaizdžios formos, šis akmuo kažin ar buvo pertempiamas. Tada jis būtų turėjęs “lieknesnę formą” kaip kiti akmenys”.

“Didžiąją duobe” Pitsas vadina 6 metrų skersmens užpiltą įdaubą žemėje, kurią jis pats atrado 1970 metais netoli Kulno akmens, tyrinėdamas vietovę. Pitsas įsitikinęs, kad Kulno akmuo nuo pat pradžių stovėjo šioje duobėje, buvo pusiau užpiltas, o paskui žmonės jį atkasė ir šiek tiek pastūmė, kad jis sektų paskui saulės spindulį per vasaros saulėgrįžos dieną.

Tikėtina, kad taip buvo ir su “16-uoju akmeniu”. Jis irgi yra labai stambus sarsenas (labai kieto smiltainio rūšis). O atvežti iš Malboro-Daunso sarsenai buvo gerokai mažesnio svorio. Tik truputį aptašyta viršutinė akmens dalis. Pitso nuomone, ir Kulno akmuo, ir 16-asis akmuo šioje vietoje stovėjo nuo labai senų laikų, greičiausiai juos atnešė ledynas.

“Paskutinio ledynmečio pabaigoje Solsberio lygumoje, milijonus metų iki apsigyvenant šioje teritorijoje žmonėms, čia, netoli vienas nuo kito, jau stovėjo du stambūs akmenys. Jie buvo praktiškai ant saulės spindulio ašies per vasaros saulėgrįžos dieną. Vėliau juos tik truputį pastūmė”.

Pitsas mano, kad galbūt šių akmenų vaizdas ir įkvėpė atsikėlusius čia prieš 5 tūkstančius metų pirmuosius žmones pastatyti Stounhendžo žiedą.