Pavasarį augalai dovanoja veikliųjų medžiagų ir energijos

Lietuvos fitoterapijos centro vadovas medicinos mokslų daktaras vaistininkas Juozas Vasiliauskas pavasarį išsiruošia rinkti keliasdešimties augalų pumpurų ir jaunų lapelių, kad juos išdžiovinęs ir sumalęs turėtų natūralių maisto papildų.

Pavasarinės žalumos jėga

Kad žmogaus medžiagų apykaita būtų normali, jis nuolat turi gauti 90 veikliųjų medžiagų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 13 būtinų aminorūgščių. Įprastas kasdienis maistas - bulvės, duona, kruopos, žuvis, mėsa ir daržovės - nepadeda apsirūpinti nė puse jų. Kas gali padėti?

Docentas pastebi, kad ta pagalba greta mūsų, o pavasarį ir vasarą - net mums po kojomis:

„Per žiemą organizmas sukaupia daug teršalų, parūgštėja, todėl neturime energijos, tampame vangūs. Tada gali padėti augalai, visų pirma vadinamosios piktžolės; dilgėlės, kiaulpienės, balandos, žliūgės, garšvos, raktažolės, rūgštynės. Jos valo kepenis, tulžis, inkstus, detoksikuoja visą organizmą, yra puikus vitaminu, mikroelementų, mineralų šaltinis. Šie augalai tinka salotoms, sriuboms, suteikia daug energijos, darbingumo. Labai puiku pavasarį kasdien sukramtyti ir po kelis beržų, serbentų ar liepų pumpurus. Jie valo inkstus ir kepenis, stimuliuoja kasos veiklą, atpalaiduoja spazmus. Pavasarį dažnai užkietėja viduriai, o žolių salotos su aliejumi gali padėti to išvengti." Fitoterapeutas pavasarį stengiasi kasdien nusiskinti ir nusiplovęs suvalgyti po 2-3 raktažolių, dilgėlių, garšvų, vėliau kiaulpienių lapelius. Žino, kad tai padės pasijusti energingesniam, gerins virškinimą. „Medžių, žolių lapai skleisdamiesi, augdami turi daug energijos, veikliųjų medžiagų, kurios gali daug padėti ir žmogui. Jie -puikus pastiprinimas mums, natūralūs maisto papildai", — mano docentas. Fitoterapeutas dilgėles moko taip ruošti; nupjautus stiebus su lapais pirmiausia reikėtų valandą pamirkyti šaltame vandenyje, o po to 10-15 minučių užplikyti verdančiu. Tada jau galima valgyti, gaminti maistą.

Kas dvi savaites

Žinodamas, kaip puikiai veikia pavasarinių pumpurų ir lapų mišinys, ponas Juozas kone kiekvieną pavasarį jo pasidaro. Prisirinkęs liepų, beržų, klevų, topolių, serbentų. aronijų, aviečių, raugerškių, lazdynų, šaltalankių, šermukšnių, lazdynų, obelų, vyšnių pumpurų ir jų jaunų lapelių (renka kas dvi savaites, nes skleisdamiesi pumpurai, lapai prisipildo naujų veikliųjų medžiagų), juos papildo žliūgių, dilgėlių, kiaulpienių, garšvų, raktažolių, kiaulpienių, asiūklių, kraujažolių ir kitų augalų lapeliais, džiovina, sumala, sumaišo ir turi puikų pagalbininką organizmui.

Docentas puikiai prisimena 1991 m., kai rašė knygą „Augalai ir sveikata". Pasimankštinęs ryte papusryčiaudavo, išgerdavo šaukštelį džiovintų augalų mišinio ir sėsdavo dirbti. Per mėnesį parašė knygą. Nenorėjo nei kavos, nei arbatos Jautėsi kaip reta energingas, švaria galva.

Pasak tradicinės ir Rytų medicinos žinovo, tautiečių Įprotis darbe keliolika kartų per dieną parūkyti, išgerti kavos ar kitų stimuliatorių visų pirma rodo tai, kad jiems trūksta įvairių mineralų, mikroelementų ir kitų veikliųjų medžiagų, todėl sunku susikaupti ir dirbti. Kai organizmas viskuo aprūpintas, žmogus jaučiasi energingas ir džiugus.

Kartumas - būtinas

Kiaulpienes fitoterapetitas vadina pasakiškais augalais. Jos turi daug flavonoidų, puikiai veikia kepenis, virškinimo traktą, detoksikuoja organizmą, valo kraują, labai naudingos sergantiems ateroskleroze, hipertenzija, kitomis kraujotakos ir virškinamojo trakto ligomis. Pasak docento, pavasarį kasdien vertėtų pastiprinti organizmą 10 kiaulpienių lapų ar iš jų padarytų salotų. Kiaulpienėms pražydus, galima valgyti maždaug po 5 jų žiedus, vėliau vėl kramsnoti lapus,

Fitoterapeutas ragina nebijoti kartaus jų skonio. Nustatyta, kad kartumynų turintys augalai valo ir stimuliuoja kepenis, taigi kartu gerina mūsų darbingumą, ištvermę. Ir Rytų medicina patvirtina, kad kartumynai šalina nuovargį, gerina medžiagų apykaitą, slopina žarnyne puvimo procesus. Karčių, panašiai veikiančių augalų yra daug: pelynai, puplaiškiai, takažolės, karčiarūgtys, baliniai ajerai, vaistinės šventagaršvės, skėtinės širdažolės, paprastosios kraujažolės.

„Patartina šių augalų preparatus gerti patinantiems stresą, dirbantiems sunkų fizinį, darbą ar kenksmingomis sąlygomis, aktyviai sportuojantiems žmonėms. Ne veltui sakoma, kad norintys būti sveiki turėtų gerti karčią arbatą, nes kartumynai slopina puvimo procesus žarnyne, šalina toksinus iš organizmo", - aiškina docentas.

Gamta mus gydo

„Žmogus yra gamtos dalis ir joje yra visko, ko reikia mūsų sveikatai. Augalai - idealus vaistas, jų struktūra tokia pati kaip ir mūsų, prie augalų veikliųjų junginių mūsų organizmas prisitaikė per tūkstantmečius. Augalai turi vitaminų, mineralų, eterinių aliejų, raugų, pektinų, komponentų, būtinų normaliai organizmo veiklai, ypač virškinimui, stiprina ląstelių atsinaujinimą, pasotina saulės energija ląstelių baltymus, kai kurios vaistažolės turi antimikrobinių savybių, pasižymi biostimuliuojančia galia. Augalai veikia kompleksiškai, vienas kitą papildo, sustiprina. Dažnai net tokios pat sudėties dirbtiniai junginiai nėra efektyvūs", - įsitikinęs fitoterapeutas.

Pasak jo, gamta numatė, kad kiekviename regione būtų augalų, kurie gydo ten gyvenančius žmones. Kituose kraštuose, kur kitoks saulės aktyvumas, kita energija cirkuliuoja, ir augalai veikia kitaip. Todėl geriausia stiprintis ir gydytis savo krašto augalais. Jų pas mus užtektinai.

J. Vasiliauskas pripažįsta, kad svarbiausios gydymo tiesos žinotos dar iki mūsų eros pradžios: pirmiausia padeda žodis, po to - augalai, tik tada peilis.

Neniekinkime ir augančių miesto pakraštyje

Labai reikšminga, kada ir kur augalai rinkti. Pasak fitoterapeuto, tam, kad vaistiniai augalai turėtų daugiau mineralų, juos rinkti reikėtų saulėtose pakalnėse, mat nuo kalvelių lietus nuplauna daugiau veikliųjų mineralinių medžiagų. Vietose, kurias pavasarį užlieja vanduo, želiantys augalai sukaupia daugiau mineralinių medžiagų, tad jie vertingesni. Puikūs ir miškuose surinkti augalai, nes juos pasiekia mažiau teršalų. Tačiau J. Vasiliauskas nepritaria tiems, kurie tvirtina, kad augalų negalima rinkti mieste. Jo nuomone, tai daryti reikėtų nuošalesnėse vietose, toliau nuo transporto ir kitų taršos šaltinių: „Miestuose augantys augalai gal kiek ir užteršti, bet juk ir mūsų maistas, aplinka nėra idealūs. Tik pažiūrėkite, kiek maiste visokių konservantų, stabilizatorių, kitų komponentų su E raide, -vadinasi, negalima tokio valgyti? Negalima gyventi užterštoje aplinkoje? Bet juk mes gyvename."

Pasak 77-erių metų mediko, gyvenimas mums duotas džiaugtis. Tik šio džiaugsmo nereikia painioti su beprotiškomis linksmybėmis. Svarbiausia - saikas visame kame ir judėjimas, noras nuolat ko nors siekti.

Pasiruoškite sveikatos mišinio

Prisirinkite liepų, beržų, klevų, topolių, serbentų, aronijų, aviečių, raugerškių, lazdynų, šaltalankių, šermukšnių, lazdynų, obelų, vyšnių pumpurų ir jaunų lapelių (rinkite kelis kartus kas dvi savaites, nes besiskleisdami pumpurai, lapai prisipildo naujų veikliųjų medžiagų), jaunų žliūgių, dilgėlių, kiaulpienių, garšvų, raktažolių, asiūklių, kraujažolių ir kitų augalų lapelių ir juos išdžiovinkite pavėsyje. Tada sumalkite, sumaišykite - turėsite puikų maisto papildą žiemai ir kitam pavasariui, kai organizmui stinga vitaminų, mikroelementų ir įvairių veikliųjų medžiagų. Šio maisto papildo gerkite po šaukštelį prieš valgį arba juo užsibarstykite maistą.

Natūralioji medicina 2010