Profilaktinės arbatos visiems gyvenimo atvėjams

Žmonės mėgsta arbatą. Paskanina ją pienu, citrina, uogiene ir geria pasimėgaudami.

Jie seniai priprato prie tradicinio arbatos skonio ir tikriausiai nei nežino, kad juoda biri arbata į mūsų šalį atkeliavo tik prieš keletą šimtmečių. O kitados žmonės gerdavo žolių ir uogų arbatas. Labiausiai paplitusios buvo erškėtuogių, žemuogių, aviečių, gervuogių, liepų, jonažolių arbatos.

Juodoji arbata šiek tiek dirgina organizmą. Mat joje gali būti iki 4 proc. kofeino ir eterinių aliejų. O kofeinas nekenkia tik tuomet, kai jis naudojamas saikingai. Be to, piktnaudžiaujant stipria juodąja arbata, pakinta veido spalva, po akimis susiformuoja maišeliai ir svarbiausia... nebeįmanoma apsieiti be stiprios arbatos.

Priklausomybė nuo stiprios arbatos gerokai stipresnė už poreikį pasimėgauti puodeliu juodos kavos. Tuo tarpu džiovintų uogų, mėtos, juodųjų serbentų, aviečių, bruknių lapų, obelų žiedų ir kitų augalų arbatos ne tik labai skanios, bet ir naudingos sveikatai.

Šiose arbatose nėra kofeino, bet gausu vitaminų, mineralinių medžiagų ir kitų naudingų komponentų. Gaminant tokias arbatas, svarbiausia “nepersistengti”.

Geriausia džiovintus lapus ir vaisius sumaišyti su juodąja arbata.
Paprastai tokios arbatos užplikomos dideliame porcelianiniame arbatinuke: 2 valgomieji šaukštai žolių bei vaisių ir 1 arbatinis šaukštelis juodosios arbatos užpilama 1 l verdančio vandens. Džiovintos uogos, prieš užpilant, susmulkinamos. Užpylus 10-15 minučių palaukiama (kol užplikyta žaliava nusėda ant dugno) ir geriama.

Ypač skanios ir kvapnios arbatos gaunamos susmulkintus vaisius bei žoles užpylus šaltu vandeniu, 1 min. pavirinus ir supylus į porcelianinį indą.

Žolių arbatos pasižymi gydomosiomis savybėmis. Jos malšina uždegiminius procesus, stiprina kraujagyslių sieneles, apsaugo nuo akmenligės.

Šalpusnių, liepžiedžių ir aviečių arbatos efektyviai gydo bronchitą,

Siauralapės ožrožės arbata malšina galvos skausmą ir gydo nemigą.

Labai stipri, pienu užbalinta arbata veikia kaip priešnuodis, apsinuodijus alkoholiu ar vaistais.

Šalpusnio, gervuogių, bruknių ir beržų lapų arbata skatina šlapimo išsiskyrimą, dezinfekuoja šlapimkanalius ir apsaugo juos nuo uždegiminių procesų.

Vidutinio stiprumo arbata su citrina, juodaisiais pipirais ir medumi skatina prakaitavimą bei šlapimo išsiskyrimą ir tuo pačiu padeda gydyti peršalimo bei kvėpavimo organų ligas. 

Arbatos labai naudingos odai. Skatindamos prakaitavimą, jos išvalo poras.

Gydomuosius žolių mišinius gali rekomenduoti tik gydytojas, įvertinęs žmogaus organizmo ypatumus.

Ypač atsargiai fitoterapija taikoma alergiškiems pacientams.

Jeigu nesate alergiški, bet dažnai sergate bronchitais, vakarais geriamą arbatą galite paskaninti žiupsneliu džiovintų šalpusnio lapų.

Jeigu kasdien išgersite bent 1 l žolių arbatos, jūsų skrandis niekada “nestreikuos”, o organizme nesikaups šlakai. Jau po 10 dienų jūsų oda pasidarys švelni ir lygi.

Pateikiame keletą profilaktinių arbatų receptų.

Vitamininė arbata:
1 dalis juodosios arbatos plikinio, 5 dalys erškėtuogių, 1 dalis juodųjų serbentų lapų

Arbata “Miško aromatas”:
1 dalis juodosios arbatos plikinio, po 1 dalį žemuogių, gervuogių ir juodųjų serbentų lapų ir 2 dalys erškėtuogių. 

Daugeliui žmonių patinka tokia arbata:
1 dalis birios juodosios arbatos, po 1 dalį džiovintų aviečių bei juodųjų serbentų lapų ir raudonėlio žolės.

Laukų arbata:
1 dalis birios juodosios arbatos, po 1 dalį jonažolės, raudonėlio ir pavasarį surinktų dilgėlių žolės. Pelynų ir bitkrėslės dedama pasikliaujant savo skoniu.

Dar vienas variantas:
5 dalys birios juodosios arbatos, po 1 dalį jonažolės žolės bei mėtos lapų, truputis čiobrelio žolės ir valerijonų šaknų. Į šį mišinį dar galima įdėti aviečių, gudobelės arba erškėtrožių uogų.

Arbatą labai naudinga paskaninti citrina.
Tokia arbata ne tik aromatinga, bet ir padidina darbingumą.
Augalų proporcijas galima derinti atsižvelgiant į savo skonį, organizmo ypatumus ir t.t. Mišinius galima pagaminti iš anksto. Juos reikia laikyti stikliniuose, sandariai uždengiamuose induose.

Ypač naudinga žalioji arbata, kuri pasižymi daugeliu gydomųjų savybių. Šioje arbatoje yra labai daug vitamino P, kuris sustiprina kraujagyslių sieneles ir suaktyvina vitamino C poveikį. O vitamino C žaliojoje arbatoje gerokai daugiau negu citrinose arba apelsinuose.

Be to, reikia pasakyti, kad žalioji arbata nėra džiovinama ir fermentuojama, todėl joje išlieka daugiau vertingų medžiagų.

Įrodyta, kad ši arbata neutralizuoja neigiamą televizoriaus ir kompiuterio poveikį. Ji - puikus priešnuodis apsinuodijus stronciu. Po sprogimo Hirosimoje buvo pastebėta, kad tie nukentėjusieji, kurie kasdien išgerdavo po 1,5 l ką tik užplikytos žaliosios arbatos, sveiksta gerokai greičiau.

Žalioji arbata padeda iš organizmo pasišalinti sunkiesiems metalams - švinui, kadmiui, gyvsidabriui, cinkui.

Kiniečiai nuo seno žaliąja arbata gydo spindulinę ligą. Šios šalies medikai mano, kad per dieną reikia išgerti ne mažiau negu 8 puodelius šio gėrimo. Jie įsitikinę, kad žaliąją arbatą geriantys žmonės gyvena ilgiau ir rečiau serga vėžiu.

Žaliosios arbatos neverta balinti pienu, saldinti cukrumi, skaninti citrina ir žolėmis. Ji pati gerai malšina troškulį ir tonizuoja organizmą. O moterims, kurios nori gražiau atrodyti, rekomenduojama vakarais gerti žalią arbatą, užkandant džiovintais vaisiais.

Žolių arbatos ne tik malšina troškulį ir gydo visą organizmą, bet ir puošia odą. Šiomis arbatomis vilgoma oda įsisavina visas jose esančias naudingas medžiagas. Todėl rekomenduojama išsimaudžius apipilti kūną žolių arbata arba kartkartėmis joje pamirkyti rankas bei kojas. 

Jeigu važiuojant automobiliu ar plaukiant laivu pradeda pykinti, reikia pakramtyti žaliosios arbatos lapų.

Beje, jie gali numalšinti ir nėštumo toksikozės sukeltą pykinimą.