Rotšildai prieš Rokfelerius. Trampas prieš Klinton

„Šiuolaikinė bankų sistema grindžiama melu. Bankininkai kuria pinigus faktiškai iš oro. Tai turbūt nuostabiausias fokusas, kokį tik kada nors regėjo žmonija. Bankininkams priklauso visas pasaulis. Pamėginkite jį atimti iš jų, tačiau palikite galimybę kurti turtus vienu plunksnos brūkštelėjimu, ir jie išsipirks pasaulį atgal, ir padarys tai tada, kai jis beveik nieko nekainuos. Atimkite iš jų tokias teises, ir visi patys didžiausi turtai, įskaitant mano paties turtą, išgaruos. O jie ir turi išgaruoti, kad šis pasaulis taptų švaresnis ir geresnis“ – Dž. Stampas, Anglijos Banko direktorius 1928-1941 metais.

Jūs ateinate į banką ir prašote suteikti 100 000 eurų kreditą. Po trijų dienų ar dar anksčiau – po trijų valandų – jūs jį gaunate, jeigu pas jus viskas gerai su dokumentais ir atitinkate banko reikalavimus. Ir jūs neabejojate, kad šis bankas – tai tokia kontora, kurioje visada bus jums reikalingų pinigų. Tačiau čia jūs klystate. Turint galvoje, kad šiandien jūs jau dešimtas, kuris prašo kredito ir dar 10 žmonių laukia eilėje už jūsų, galima būti beveik tikram, kad bankas tokių pinigų neturi. Tuo metu, kai bankas jums sako „taip, mes apsvarstysime“, jis jus apgaudinėja.

Jis nesako „Mes sukursime jums pinigų“. Jis sako „mes šį klausimą apsvarstysime“. Galbūt ir svarsto kokią valandą, visas kitas laikas eikvojamas tam, kad bankų sistema sukurtų tuos pinigus. Bankas paprasčiausiai perka pigesnį kreditą iš Centrinio Banko (spausdinančio pinigus, banko-emitento) ir perparduoda tą kreditą jums. Pas banką emitentą, ant jo prekystalio išsilaisvina vieta vienam sąlyginiam prekės vienetui (100 000 jūsų eurų plius palūkanos) ir jis gali pasiimti naują „prekę“ iš sandėlio ir padėti ją ant prekystalio. Ką ir padaro.

Paklausite: „O kokios problemos? Na, pardavė emitentas vienus pinigus, išsitraukė kitus iš savo seifo, padėjo ant prekystalio ir vėl pardavinėja kreditų pavidalu“.

Problema čia ta, kad seifas tuščias. Seife pinigų nėra. Ten tik kompiuteris, kuriame spausdinami vienetukai ir nuliukai. Jūsų troškimas gyventi į skolą verčia jus ne tik pirkti pinigus, bet ir bendrininkauti sukčiavimo akte. Jūs ne šiaip perkate pinigus, permokėdami už juos palūkanų pavidalu bankui – tarpininkui. Jūs esate pinigų iš oro spausdinimo bendrininkas. Mainais į jūsų įsipareigojimą pervesti kiekvieną mėnesį dalį savo uždirbtų pinigų, jūs sukuriate „kompiuteriniame seife“ tuštumą, kuri tuojau pat užsipildo naujais vienetukais ir nuliukais, pagimdytais iš oro.

Taip, čia viskas labai supaprastinta, tačiau iš esmės viskas vyksta būtent taip.

O taip pat, vėlgi, kalbant apie pačią esmę, tai atsitiko vieną 2008 metų liepos mėnesio rytą.

Deivido Rokfelerio 94 metų sukakties proga pas jį į pakankamai kuklią vakarienę susirinko itin rimti dėdės ir tetos su portfeliais. Jei nutekėtų informacija bent iš vieno jų – katastrofa būtų ekvivalentiška dešimtims atominių bombų sprogimų.

Kažkuriuo momentu apribota iki 5 žmonių publika užsidarė tolimame kambaryje, apipavidalintame retro stiliumi ir po kurio laiko iš ten pasigirsta skambutis, po kurio į kambarį be garso įžengia nebejauna sekretorė.

-Roza, aukseli. – sako senukas jubiliatas. – atnešk man stiklinę šviežio pieno, o žmonėms – pinigus.

-Kiek pinigų?

Senukas paduoda Rozai popieriaus lapuką.

-Tiek, kiek jie prašo. 16 trilijonų 100 milijardų dolerių.

-Puiki, seneli Deividai. – šypsosi sekretorė. – Vieną minutę.

Po minutėlės senukas jau geria pieną ir dėmesingai žvelgia į popieriaus lapuką, kuris ką tik išslydo iš Rozos spausdintuvo. Paskui atidaro stalčių, paima iš ten senoviškus skaitliukus ir įgudusiais meistriškais judesiais sukaukši kauliukais. Raukšlėtame veide pasirodo plėšri šypsena.

-Puiku, ponai, beliko padėti jūsų parašus, ir reikalas baigtas.

Štai taip iš oro, pasakiškai lengvai ir paprastai buvo sukurta 16,1 trln dolerių, kurie buvo skirti išgelbėti pasaulinę bankų sistemą nuo neišvengiamos griūties.

Kaip teigia vyriausybės oficiali ataskaita, FRS per 2008-2009 metų krizę nukreipė slaptų kreditų pavidalu būtent 16.1 trln dolerių stambiausiems bankams. Vien slaptų kreditų administravimo reikalams buvo išeikvota 659,4 mln dolerių. Žemiau pateikiamas supaprastintas sąrašas niekuo nepadengtų amerikietiškų pinigų gavėjų sąrašas (131 ataskaitos puslapis):

Citigroup — $ 2,513 trln.

Molgan Stanley — $ 2,041 trln.

Merill Lynch — $ 1,949 trln.

Amerikos Bankas — $ 1,344 trln.

Barclay — $ 868 mlrd

Bear Stearns — $ 853 mlrd.

Goldman Sachs — $ 814 mlrd.

Kuo buvo padengta šita super emisija ir kur tie pinigai?

Ji buvo padengta JAV valdančio elito politiniais įsipareigojimais sukurti nestabilumo zoną arabų šalyse nuo Maroko iki Irano, finansuojant ir užverčiant ginklais įvairias smulkias teroristų grupuotes, paskui pagal planą sektų „arabų pavasaris“, Libijos, Egipto, Tuniso, Sirijos sunaikinimas, Irano blokada ir oranžinė revoliucija jame, spalvotosios revoliucijos Turkijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane.

Tuo pat metu, pagal tą patį planą, Gruzija turėjo reaktyvine artilerija nupūsti Cchinvalį ir Suchumį ir įvesti tose respublikose kontrolę, neva savą, gruzinišką, o realiai visa tai turėjo kontroliuoti Rokfelerių vadovaujami klanai, valdantys „šventąją pinigų spaustuvę“. O Ukraina išstumtų rusų laivyną iš Krymo.

Įvedę savo kontrolę arabų šalyse, pinigų šeimininkai turėjo imtis savo finalinės užduoties – sunaikinti Rusijos valstybingumą. Iš pradžių turėjo būti sunaikinta Baltarusija ir Kazachstanas, toliau turėjo būti nutiesti vamzdynai iš Kataro ir Turkmėnijos į Europą, tai turėjo susilpninti ekonominę Rusijos įtaką Europai iki minimumo, po to Rusijoje jau nesunku būtų suorganizuoti krizę gausių teroro aktų, atliekamų islamistų-radikalų iš „Kaukazo emyrato“, fone. Viso to rezultatas – rusų tauta įstumta į neviltį, jai vadovauti imtųsi Vašingtono vairuojami lyderiai, žmonės masiškai išeitų į gatves ir pasikartotų 1991 metų rugpjūtis. O po jo – naujas „banditiškas dešimtmetis“ kaip Jelcino laikais.

Tačiau, kaip mes dabar jau žinome, viskas įvyko visiškai kitaip.

Turiu jums dvi naujienas. Viena iš jų – gera. Mūsų laukia linksmi laikai.

Trampas išlošia rinkimus Amerikoje. Sunkiai, bet išlošia. Lygiai taip pat sunkiai, kaip britai pasitraukė iš ES.

Trampas – tai Rotšildai. Pats paslaptingiausias, pats uždariausias bankininkų klanas pasaulyje.

Rotšildų ir Rokfelerių karas dėl pasaulinės bankų sistemos kontrolės, karas, turintis jau šimto metų istoriją, pasiekė savo apogėjų. Rotšildai laimi.

Galbūt kažkas nežino, tačiau dauguma tų analitikų, kurie įžvelgia povandenines sroves, sukėlusias du pasaulinius karus XX amžiuje, mato tame ne ką kitą, kaip atėmimą iš Rotšildų ir konsolidaciją Rokfelerių rankose Eurazijos naftos aktyvus. Būtent dėl to Vokietiją du kartus užsiundė ant Anglijos (Hitlerį, kaip ir kaizerį Rokfeleriai finansavo per visą karų eigą). Naują „tvarką“ Ruzveltas 1944 asmeniškai padiktavo britų pasiuntiniui JAV lordui Halifaksui (tam pačiam „Miuncheno suokalbio“ bendrininkui, dar 1937 lapkritį sėkmingai susitarusiam su Hitleriu).

Saudo Arabija – Amerikai. Iranas – britams. O Iraką ir Kuveitą „melš“ drauge.

Nusileidę grubiai jėgai du kartus dėl susiklosčiusių aplinkybių, Rotšildai nuoskaudų nepamiršo ir neatleido.

2012 gegužės 30 pasirodė informacija apie susitarimą, pagal kurį kompanija Rothshild Investment Trust „Capital Partners“ (RIT „CP“), priklausanti Rotšildams, įsigijo stambų kompanijos Rockefeller Financial services (RFS),, kuri valdo Rokfelerių šeimos ir kitų turtingiausių JAV šeimų verslą, stambų akcijų paketą.

Informaciją lydėjo standartiniai ir paviršutiniški komentarai, kurių esmė susivedė į tai, kad du stambiausi globalinių oligarchų klanai sudarė sąjungą „bendrai veiklai prieš pasaulinės krizės pasekmes“.

Iš tikrųjų šis argumentas labai tolimas nuo tiesos.

Tačiau kad tai suprastume, turime prisiminti Rotšildų kredo – auksą – ir svarbiausią jų šeimos paslaptį, kurią čionai įvardinsime paprastai, kaip teiginį, kurio įrodymai išeina už šio straipsnio ribų.

Kad ir kas nutiktų šiandien šiuolaikiniame pasaulyje, Rotšildų klano aukso atsargos niekada neišseks.

Abiejų oligarchinių grupių strategijos paskutiniu laiku kuriamos pagal principą, kurį suformulavo Rotšildų biografas Frederikas Mortonas: „Šiandien šeima stengiasi padaryti savo veiklą pasaulyje nepastebima ir negirdima“.

Rokfeleriai, pastaruoju metu siekiantys suskaldyti ir sunaikinti Rusiją – kapituliavo.

Išsilaužė dantis ir beveik nepastebimai pasitraukė į šalį, suteikdami galimybę „vanagams“ – patiems, be jų paramos ir priedangos, susikauti paskutiniame mūšyje su Rotšildais, kuriuos atstovauja Trampas.

Rokfeleriai iki 2014 metų – tai FRS pinigų spausdinimo staklės, pasauliniai bankai, naftos doleriai, Volstritas, pasaulinė žiniasklaida, Saudo Arabijos šeichai ir Islamo Valstybė, begalė tarptautinių visuomeninių organizacijų, didžioji dalis Vakarų politinio elito ir dar daug visko. Tačiau vis dėlto svarbiausią vietą šeimyniniame Rokfelerių versle visada užėmė nafta. O dabar viskas. Atsikratė aktyvų.

Kam dabar priklauso visos kitados legendinės Standart Oil palikuonės – nežinia.

Jie nusiplovė rankas ir leido įvykiams tekėti toliau savo vaga.

Rotšildai neleis antrą kartą ateiti į Baltuosius rūmus neadekvatiems Klintonams. Dideli pinigai mėgsta tylą. Ir branduolinis karas jiems nereikalingas.

Priešais juos, kaip ir prieš mus dabar priešingame krante šurmuliuoja dezorganizuota kaimenė Vakarų politinio elito, baubianti, riaumojanti, lojanti kaimenė „globalistų“, kur kiekvienas atskirai, žinoma, turi kažkokią įtaką pasaulyje, tačiau jų visų suma yra lygi nuliui. Jie sugeba kelti tiktai triukšmą ir bauginti planetos gyventojus savo pačių sukurtais išgamomis, kurie sprogdina lėktuvus, aerouostus, kapoja vaikams galvas.

Bent šiek tiek susiorganizuoti ta kaimenė gali tiktai prieš mus. Tačiau – ir tai svarbiausia – į visą šitą gaują nutaikytos mūsų rusiškos raketos. Rusų tauta yra linkusi geriau pražūti kartu su šita civilizacija termobranduoliniame pragare, nei kapituliuoti šitoms kiaulėms. Įsivaizduokite, kad benderininkų gaujos šlaistosi mūsų miestų gatvėmis, mojuoja savo mėlynai geltonais skudurais ir spardo bejėgius senukus vien už tai, kad jie yra „vata“ – ir suprasite, kad baisiau už atominį karą gali būti tik mūsų pasirengimas jam.

Taip gavosi, kad šioje stadijoje Rotšildai tapo Rusijos sąjungininkais.

Dėl to turi nugalėti Trampas.

Nuobodu nebus. Priešakyje mūsų laukia finalinė scena su nuogais užpakaliais.

Pasaulio ekonomikos kolapsas neišvengiamas, išvengti jo neįmanoma ir atitolinti taip pat. Jam galima tik vadovauti.

Pasaulinė finansinė matrica bus perkrauta. Viskas grįš į pradinę situaciją. Grįšime prie seno gero nacionalinių valiutų aukso standarto.

Viskas gali vykti maždaug pagal tokį scenarijų. Trumpai, keliomis tezėmis:

1. Trampas inicijuoja FRS auditą ir tai sukelia Volstrito ir visų pasaulinių finansinių biržų griūtį. Akcijų rinka pakrato kojas. Naftos fjučersų rinka pakrato kojas. Londono metalų birža dirba ir toliau.

2. Pasaulio komerciniai bankai, išskyrus labai nedaugelį, vienas po kito pradeda skelbti savo bankrotus.

3. Trampas duoda nurodymą JAV Finansų ministerijai pradėti spausdinti Amerikos dolerius, padengtus auksu, saugomu Fort Nokse.

4. FRS doleris (dabartinis) pradeda staigiai nuvertėti auksu padengto dolerio atžvilgiu.

5. JAV finansų ministerija paskelbia, kad laikinai sustabdo išmokas už vyriausybines obligacijas.

6. Dar didesniais tempais ims smukti visų pasaulio valiutų kursai auksinio dolerio atžvilgiu.

(Čia galima pasakyti kitaip. Aukso kaina, kuri šiandien nustatoma Amerikos FRS doleriais, smarkiai išaugs, tačiau prekyba vyks tiktai popieriuje, norinčių parduoti realų auksą neatsiras. Auksas žaibiškai išnyks ir iš visų parduotuvių vitrinų. Kaip ir sidabras)

7. G-7 šalys, Rusija, Kinija, BRIKS ir Eurazijos ekonominės sąjungos šalys paskelbs, kad įveda į apyvartą savo nacionalines valiutas, padengtas auksu. Jeigu pasidomėsite, kurios šalys aktyviausiai paskutiniu metu supirkinėja auksą, pamatysite, kad tai Kinija, Rusija ir BRIKS. Tarptautinio Valiutos Fondo kontrolinis paketas atiteks jau minėtoms šalims.

8. Svarbiausia kaltininke bus paskelbta FRS vadovybė, o taip pat visi tie, kas įsipainiojo į jos aferas su „kiekybiniu sušvelninimu“. Prasidės tyrimas, kuris užsitęs dešimtmečiams.

9. Amerikoje bus įšaldyti visi privačių asmenų indėliai, o grynus dolerius pakeis naujais grynaisiais lengvatiniu kursu Amerikos piliečiams, tačiau ribotais kiekiais. FRS doleriai bus išimami iš apyvartos. Situacija bus kaip 1998 metų Rusijos finansų kracho laikais, tiktai su dideliu šaudymu, turint galvoje, kiek ginklų turi namuose amerikiečiai.

10. Vidurinė Amerikos klasė pagal šį scenarijų turėtų išnykti. Galimiems protestams ir neramumams Amerika jau pasiruošusi.

11. Labiausiai nuo šio chaoso nukentės Europa. Ir ypač ES „jaunimas“, pavyzdžiui, Pabaltijis. Ir štai čia paaiškės, kad NATO batalionai Lietuvoje bus reikalingi visai ne „Rusijos agresijai“ atremti, o tam, kad gesintų stichiškus maištus ir gintų JAV ir vietinio elito nuosavybę.

12. Labai nepavydėtinas likimas laukia arabų šeichų, Saudo Arabijos, Kataro. Baisu net prognozuoti, kas ten dėsis, turint galvoje, kas dedasi dabar, kai siaučia Islamo Valstybė. Karibų milijardieriai liks plikais užpakaliais, Karibų ofšorų zonos nustos egzistavusios. Kaip ir visos kitos.

Ir visa tai gali prasidėti jau sekančiais 2017 metais, ir tęsis iki pirmosios Trampo prezidentavimo kadencijos pabaigos 2020 metais.

Iš pradžių, įsitvirtinę valdžioje, Rotšildai ir jų Trampas pradės slaptas derybas dėl Amerikos užsienio skolos likimo. Vietoje įsipareigojimų užsienio šalims padengimo Amerika ims prekiauti savo geopolitiniais interesais.

Ir ne tiek su stambiais kreditoriais, kiek su valstybėmis, visų pirma su Kinija ir Rusija, kurių garantijos neskelbti Amerikai karo už atsisakymą grąžinti skolas, garantuos jos geras kompensacijas už tokį „atlaidumą“. Lėšų kompensacijoms Amerika pasimelš iš, galbūt, būtent arabų.

Kitų analitikų prognozės arba apskritai nepaiso šito 100 metų trukmės karo tarp klanų, arba neatsižvelgia į Rotšildų kredo – auksą, į tai, kad jų tikslas – sugrąžinti aukso standartą ir tuo pat metu nesukelti termobranduolinio karo.